M.Griškonis: „Vis dar tiksliai nežinau, kodėl išvirtau. Kartėlis graužia, nes tikrai būčiau laimėjęs medalį“

Geriausias Lietuvos vienvietininkas triskart Europos čempionas Mindaugas Griškonis sekmadienį puikiai startavo Liucernoje vykusiame trečiojo pasaulio taurės etapo finale, tačiau įpusėjus distancijai netikėtai išvirto iš valties. Puikiai irklavęs lietuvis nustebino ne tik savo gerbėjus ir irklavimo specialistus, bet ir patį save – M.Griškonis sako, kad vis dar negali paaiškinti, kodėl atsidūrė vandenyje.

Kalbėdamas apie nesėkmę Liucernoje M.Griškonis vis dar neslepia kartėlio, nes tiki, kad galėjo iškovoti medalį. Lietuviui būtų užtekę nors ir ketvirtosios vietos finale, kad bendrojoje pasaulio taurės įskaitoje patektų tarp trijų stipriausių irkluotojų. Nepaisant to, M.Griškonis pažadėjo, kad atsigriebs per pasaulio čempionatą rugpjūtį.

– Praėjo jau nemažai laiko. Ar jau išeina su šypsena pažiūrėti į maudynes, ar vis dar graužia kartėlis?

– Vis dar graužia. Labai gailiuosi, nes tikrai būčiau laimėjęs medalį, nežinau, kokį, bet būčiau. Manau, kad M.Hackeris nebūtų manęs aplenkęs, o ar būčiau galėjęs pakovoti su čeku ir zelandiečiu – dabar jau nebepasakysi. Motyvacija po to tik pakilo – dabar dar daugiau dirbsiu ir stengsiuosi.

– Ar jau aišku, kas lėmė, kad iškritote iš valties?

– Man labai sunku kažką pakomentuoti, nes pats iki šiol vis dar tiksliai nežinau, kodėl aš apvirtau. Žinoma, jeigu padariau klaidą, reikia iš jos mokytis, tačiau filmuota medžiagą „pervyniojau“ mažiausiai tris kartus, žiūrėjau lėtai, bet tuo momentu filmavimo kampas yra blogas.

Man atrodo, kad užsikabinau už distanciją žyminčio burbulo, galbūt už jį laikančio lyno, nes užkliuvus už burbulo smūgis nebūtų buvęs toks stiprus. Mane išmetė ir iš valties, ir iš batų (irkluotojų kojos valtyje yra batuose, kurie pritvirtinti – aut. past.). Paprastai, jeigu išvirsti, turi atsikabinti batus ir išnerti iš po valties. Dabar aš tiesiog išskriejau lauk, pasitempiau truputį nugarą, bet nieko blogo neatsitiko.

– Ką po tokios baigties sakė treneris?

– Nieko. Treneris buvo patenkintas mano startu – vertinant bendrai, varžybose irklavau gana stabiliai ir gerai.

– Europos čempionate Marcelas Hackeris ir Ondrejus Synekas atrodė visiškai neaplenkiami (atitinkamai užėmė 1 ir 2 vietas – aut past.). Liucernoje prieš juos net pirmavote, kaip tai galima paaiškinti?

– Taip, vieną dieną buvau aplenkęs čeką, o kitą – vokietį. Aš labai gerai jaučiausi, jaučiau valtį, sekėsi gerai, tad dabar tikiuosi, kad pasaulio čempionate taip klostysis viskas.

– Pakeitėte irklavimo stilių. Kaip tai daroma, kai patirtis jau tokia didelė?

– Sunku paaiškinti, kaip jį pakeičiau, tačiau stengiuosi atsižvelgti ir keisti kai kuriuos niuansus – kaip valtyje sėdėti, kaip judėti. Dėl to pasiseka įgauti kiek didesnį greitį. Jeigu irkluojant technika nėra ideali, dauguma įdedamų jėgų ir pastangų nueina veltui. Dabar dirbu daug našiau ir daugiau mano jėgų nukeliauja, kur reikia.

Sugalvojau ne pats – tai trenerio iš Italijos Gianni Postiglione įdirbis. Pradžioje man ne iškart tai išėjo, kaip mygtukas juk nepersijungsi, tačiau dabar jau sekasi geriau.

– Ar galime sakyti, kad pasaulio čempionato A finale matysime tuos pačius sportininkus, kurie plaukė taurės etapo finale?

– Liucernoje dalyvavo visi stipriausi vienvietininkai, išskyrus vienintelį Kubos atstovą. Nežinau, ar žmonės finale keisis, nes panašaus labai aukšto lygio sportininkų dabar yra kokie aštuoni. Burtų keliu per atranką ar pusfinalius gali netyčia į vieną plaukimą sukristi keli stiprūs sportininkai ir vienas kuris iškristi. Kartais taip atsitinka.

– Taurės turnyrą ir pasaulio čempionatą skyrė kone mėnuo. Forma jau yra aukščiausiam taške ar ji dar turi kilti?

– Aš tikiuosi, kad formos pikas bus per pasaulio čempionatą Nyderlanduose. Dirbame pagal trenerio G.Postiglione planą, kuris mums turi padėti pasiekti aukščiausią formą per pasaulio čempionatą. Žinoma, kiekvienas žmogus yra skirtingas, gal ne visi prisitaiko, tačiau reikia tikėtis, kad viskas vyks pagal planą.