A.Bartuška apie „Rūdupio“ lietuvius: „Jie žaidžia taip, tarsi kruvinais keliais kautųsi už Lietuvą“

Prienų „Rūdupio“ ekipai 2011-12 metų sezonas buvo sėkmingas. Klubo direktorius Aurimas Bartuška su krepšinio naujienų portalu „Tritaškis.lt“ dalijosi mintimis apie permainų lietų šį sezoną, trenerį Šeškų bei „Rūdupio“ krepšininkų neišblėstantį kovingumą.

„Sezonas buvo geras. Antrus metus iš eilės LKL čempionate iškovojome bronzą. Neblogai pasirodėme Europos taurėje. Galbūt LKF nepasiekėme to, ką norėjome. Apibendrinus, sezonas - pavykęs. Taip pat labai malonu, jog Prienuose turime naują areną. Su ja išaugo susidomėjimas komanda bei lankomumas“, - pripažino A.Bartuška.

Klubo direktorius pripažino, jog kol bus komandoje, tol „Rūdupis“ remsis tik lietuviais. A.Bartuška gyrė savo auklėtinių kovingumą šį sezoną.

„Džiugu, jog taip kovingai žaidžia lietuviai. Tarsi kruvinais keliais žaistų už Lietuvą. Gali pralaimėti, gali nepataikyti į krepšį, tačiau visi džiaugsis: ir rėmėjai, ir sirgaliai. Jie mato, kad darbą mes atlikome ir pralaimėjome garbingoje kovoje. Mums motyvuoti vyrų nereikėdavo“, - pabrėžė klubo direktorius.

- Šiemet pakankamai neblogai pasirodėte Europos taurėje. Ko pritrūko komandai, kad pasirodymas būtų dar sėkmingesnis?

- Pritrūko patirties. Visumoje, problema ta, jog žaidėme svetimoje aikštelėje - Kaune. Tikrai tikėjausi, kad mus palaikys daugiau kauniečių. Salė bus užpildyta, jausimės, kaip namie, tačiau taip nebuvo. Galbūt tik vienose rungtynėse su graikais susirinko nemažas žmonių skaičius. Būtume Prienuose žaidę, tikrai būtume patekę į kitą etapą.

- Kitamet rungtyniausite Europos taurėje?

- Iš tikrųjų, kol kas nežinome. Mūsų kitų metų biudžetas kol kas nėra aiškus. Dalyvavimas Europos taurėje daug kainuoja. Tokiems Prienams surinkti tuos pinigus nėra lengva. Kol kas nėra aišku, kaip bus. Biudžeto dar nesuformavome, tačiau viskas spręsis artimiausiu metu.

- Jeigu žaistumėte, tikriausiai kovotumėte dėl leidimo rungtyniauti Prienų salėje?

- Na, šį sezoną mums nepavyko išsikovoti tokios teisės. Parašėme teisingą vietų skaičių, džiaugėmės nauja sale, galvojome, kad sutiks net ir su mažesniu nei leistinu vietų skaičiumi. Neleido, tai nežinau, gal Lietuvos krepšinio valdžia padės. Gal ir pavyktų. Stengsimės bendromis jėgomis tų kėdžių pristatyti.

- Antras variantas - Kauno sporto halė?

- Žinoma. Tačiau turbūt geriau išvis nežaisti toje Europos taurėje, jeigu neleis rungtyniauti namuose. Gal tada geriau rinktis Iššūkio taurę, tačiau bent jau žaistume namuose. Čia tokia mano asmeninė nuomonė, ne valdybos. Komandos turi žaisti namuose. Koks bebūtų variantas, ar važinėti į Šakius ar kai Palanga žaidžia Klaipėdoje - tai yra nenormalu. Turi žaisti savo aikštelėje, prieš savus sirgalius.

- Šį sezoną ekipą kamavo gausybė permainų. Vieni žaidėjai išvykdavo, kiti atvykdavo. Ko gero, sunku būdavo išlaikyti tą vienodą žaidimo lygį?

- Gal ir sunku. Treneriui teko išgyventi tikrai daug pasikeitimų. Vieni jie įvyksta savaime. Pavyzdžiui, Šeškus ir Žioba persikėlė į NKL, Kuzminskas gavo traumą ir pats pasiprašė išeiti, nes nepritapo prie komandos, Viskontas netenkino trenerio. Tokie pasikeitimai - natūralus. Gal tik gaila dėl Šalengos ir Urbučio. Jų išvykimas tikrai paveikė komandą. Šalenga su mumis sudarė tokią sutartį, kad jeigu kvies „Žalgiris“, jis išeis. Man, kaip vadovui, šie dalykai buvo skausmingi.

Gal tie pasikeitimai ir atsiliepė mūsų žaidimui LKF taurės turnyre. Visi mus laikė favoritais, žadėjo finalą su „Žalgiriu“, tačiau tas permainas pamiršo. Tada, likus savaitei iki finalinio ketverto, „Žalgirio“ arenoje mes pralaimėjome dviem taškais. Turbūt visi galvojo, kad tą pusfinalį su Pasvalio komanda laimėsime. Manau, kad tai neigiamai mus paveikė psichologiškai.

- Prisiminkime Povilą Butkevičių. Sezono pradžioje jis demonstravo įspūdingą žaidimą, tačiau išvyko į „Žalgirį“, vėliau sugrįžo ir buvo toli gražu nebe toks aštrus ir pastebimas. Kas nutiko? Ar tas laikas „Žalgiryje“ ant suolo padarė tokią didžiulę įtaką jo formai?

- Aš manau, kad taip. Nesuprantu, kodėl jį „Žalgiris“ pasiėmė. Iki tol jis tikrai žaidė puikiai, tačiau ten atsisėdo ant suolo. Žmogus buvo nusodintas. Tai šitie dalykai man nesupantami. Gal reikia klausti „Žalgirio“ vadovybės, kodėl jie taip daro. Po to Povilas pats pasiprašė grįžti į Prienus. Suprato, kad sėdėdamas ant suolo, liks nepastebimas. Jo kontraktas su LKL čempionais baigsis birželio 1 dieną, todėl akivaizdu, jog grįždamas į Prienus, jis norėjo vėl tapti matomu. Kad „Žalgiryje“ esi atsarginis, tai nieko nereiškia. Jam reikėjo 2-3 mėnesių atsigauti. Grįžęs, nerado savo žaidimo ir Prienuose.

- Kalbant apie grandus, tiek „Žalgiris“, tiek „Lietuvos rytas“ ne kartą pripažino, jog prieš „Rūdupį“ sunku žaisti dėl jų kiek chaotiško ir labai išskirtinio žaidimo stiliaus. Ką jūs manote apie komandos žaidimą?

- Mūsų žaidimas iš tikrųjų yra nestandartinis, nes mes niekada neturime rimto vidurio puolėjo. Ieškojome, kalbinome Marijoną Petravičių ir kitus lietuvius, kurie galėtų padėti. Tas pats Kuzminskas atrodė daug žadantis, bet kaip matėme, neįsipaišė prie to žaidimo stiliaus.

Mūsų braižas - labai įdomus. Pirmiausiai, džiugu, jog taip kovingai žaidžia lietuviai. Tarsi kruvinais keliais žaistų už Lietuvą. Gali pralaimėti, gali nepataikyti į krepšį, tačiau visi džiaugsis: ir rėmėjai, ir sirgaliai. Jie mato, kad darbą mes atlikome ir pralaimėjome garbingoje kovoje. Mums motyvuoti vyrų nereikėdavo. Treneris leidžia savo auklėtiniams laisvai atakuoti iš toli. Jeigu komanda ginasi kruvinais keliais, o puolime sugeba gerai pataikyti tritaškius, tai aišku sunku ir grandams prisitaikyti prie mūsų žaidimo, apsiginti. Čia bet kam būtų sunku, ne vien tik „Žalgiriui“ ar „Lietuvos rytui“.

Taip pat šiemet prieš mus visos komandos žaidė, kaip kažkada prieš „Šiaulius“ - kaip prieš bronzos medalininkus, kaip prieš Europos taurės ekipą. Visos komandos į Prienus atvykdavo susikaupusios ir kaudavosi iš paskutiniųjų.

- Ne paslaptis, kad komandoje buvo daug „Žalgiryje“ ir „Lietuvos ryte“ neįsitvirtinusių žaidėjų. Ar toks ekipos žaidimas negalėtų būti inspiruotas tų krepšininkų sveiko sportinio pykčio ir noro įrodyti stipriausiems klubams savo vertę.

- Žinoma. Iš tikrųjų, jau daug metų mes kviečiame krepšininkus, kurie nereikalingi grandams. Gal jie ir turi penkerių metų kontraktus su „Žalgiriu“, tačiau žaidžia tik epizodiškai arba yra skolinami „Baltams“. Tokių žmonių mes ir ieškome. Žinoma, mums labai svarbu žaidėjų kovingumas, o lietuviai, iš tikrųjų, yra tikrai kovingi. Žaidimas „Rūdupyje“ atveria kelią aukštyn. Tas pats Šalenga žaidė čia dėl to, jog norėjo įrodyti treneriams, kad yra pajėgus sugrįžti į didijį krepšinį. Mes priglaudžiame visus ir jiems esame tarsi kelias į aukštumas. Tokie mūsų tikslai buvo visada, jau dvidešimt metų, nuo tada, kai buvo įkurtas klubas. Visuomet žiūrėdavome į tokius, kurie žaidžia grandų gretuose, seniau dar kartais pasikviesdavome veteranus. Tai tokie žmonės, kurie dar nori žaisti krepšinį ir kažką įrodyti.

- Treneris Šeškus pripažintas geriausiu metų treneriu. Apskritai su juo Rūdupis jau ne pirmus metus stabiliai kyla į viršų. Tikriausiai esate patenkinti jo darbu? Ar mėginsite pratęsti sutartį su juo?

- Mūsų komandoje sistame šiek tiek kitokia nei kitur. Šeškus šiame klube nuo pat jo įkurimo. Jis buvo žaidėjas, vėliau treneris. Jis vienas iš tų žmonių, kuris visada eidavo už Prienus, kovodavo už šią komandą. Kartais jis į tai įtraukia ir mane. Sako: einam, darom, ieškom. Tikriausiai dabar reikėtų jau man jį įkalbinėti, kad liktų (Juokiasi).

- Iš tikrųjų, pats Šeškus neseniai užsiminė, jog norėtų savo laimę išmėginti kitame klube. Jeigu taip atsitiktų, kad jis paliktų komandą, kokio naujo trenerio ieškotumėte? Ar dar vieno prieniškio, galbūt su vaikais dirbusio žmogaus, artimo miestui, ar galbūt net dairytumėtės į užsieniečius?

- Kol aš būsiu klube, užsieničių tikrai nebus. Gal kai bus kiti vadovai, jų atsiras. Nenoriu labai nusistatyti prieš, tačiau kai matai, kiek yra talentingo jaunimo, tikrai norisi burti lietuvišką komandą. Žinoma, grandams Europoje reikia vieno kito legionieriaus, tik būtinai labai stipraus. Tačiau tokioms komandoms kaip mes ir kitoms LKL ekipoms patarčiau kuo daugiau remtis lietuviais krepšininkais ir treneriais. Juk tiek gerų lietuvių trenerių yra be darbo ar treniruojančių vaikus. Jie yra žaidę krepšinį, yra gana geri treneriai. Jie bando ieškoti laimės Ukrainoje ar Rusijoje. Reikėtų žvelgti į Serbiją, kaip jie vieni kitus palaiko. Užsieničiai Lietuvos krepšiniui niekada neatnešė nieko gero.

- Ar jau galvojate apie kitą sezoną? Kokie bus komandos kontūrai?

- Mūsų prezidentas nori, kad komanda žaistų Europos taurėje. Ten sukasi dideli pinigai, tačiau sprendimą dar turime priimti. Šiemet mūsų biudžetas buvo didžiausias klubo istorijoje. Mūsų sudėtis priklausys nuo to, kokiuose čempionatuose dalyvausime. Jeigu žaisime tik LKL, tai tada labiau remsimės jaunimu ir mažiau žinomais žaidėjais. Jeigu žaisime Europoje, tai komandos sudėtis bus stipresnė.

- Jeigu nuspręsite rungtyniauti Europoje, turbūt mėginsite išlaikyti dabartinę sudėtį?

- Taip. Ši sudėtis yra tokia, kokią norėtume matyti Europos taurėje. Tas susižaidimas yra labai svarbus.

- Kurie krepšininkai dar turi kontraktą kitam sezonui?

- Ivanauskas ir Želionis, kuris dar turi sutartį pratęsti, nes jo kontrakto formatas: du plius vienas. „Lietuvos rytui“ tikriausiai atiduosime Buterlevičių. Visi kiti - laisvieji agentai. Iki birželio 1 dienos turime teisę su jais vesti derybas.

- Kokie lietuviai jus domintų? Jaunimas ar užsienyje rungtyniaujantys tautiečiai?

- Jeigu žaidžiame Lietuvoje, tai jaunimas, kuris nori įrodyti, kad ateityje gali prasimušti į „Žalgirį“ ar „Lietuvos rytą“. Tokie, kurie trokšta kraujo, kaip sakau. O jeigu žaisime ir Europos taurėje, tuomet sudėtis bus visiškai kitokia. Šiuo metu apie tai kalbėti sunku. Mūsų planai paaiškės tik birželio pradžioje.