Ką valgo NBA atletai?: R.Hibberto pokyčiai, NBA naujokų įpročiai ir M.Jordano reakcija į siūlymą atsisakyti alkoholio

Portalas Krepsinis.net baigia trijų dalių straipsnių ciklą apie Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) krepšininkų mitybą, parengtą pagal „CBS Sports“ žurnalisto Keno Bergerio atliktą tyrimą. Paskutinėje dalyje – Indianos „Pacers“ aukštaūgio Roy'aus Hibberto pokyčiai bei asmeninių krepšininkų trenerių darbo su atletais istorijos.

2011–ųjų metų NBA lokauto metu Roy‘us Hibbertas dirbo treniruočių stovykloje Niujorke. Krepšininką nerimauti vertė viena didelė problema, kurios jam nepavyko išspręsti per tris vidutiniškus sezonus iki tol. Dėl energijos stokos R.Hibbertas nesugebėjo nuolatos didinti krūvių treniruoklių salėje ir išlaikyti reikiamo svorio 82 NBA reguliaraus sezono rungtynių maratono metu.

Kai treneris Mike‘as Roussellas susitiko su krepšininku, jis tuo metu buvo 218 cm ūgio ir svėrė 117 kilogramų. Tada R.Hibberto mitybos įpročiai tilpo į „Pizzeria Uno“ restorano meniu.

„Kai mokėsi universitete, prieš vienerias iš rungtynių, R.Hibbertas picerijoje užsisakė šeimyninę picą ir desertą. Viską sušveitęs atletas tą vakarą sėkmingai pasirodė ir aikštelėje, – pasakojo M.Roussellas. – Roy’us nebuvo iš tų prietaringų vyrukų. Jam nieko nereiškė prieš rungtynes suvalgyti tokią porciją niekam tikusio maisto.“

Kaip R.Hibbertui sekėsi atlaikyti milžiniškus krūvius pravėrus NBA duris? Sunkokai. Aukštaūgis buvo vienas iš tų vaikinų, kurie minutės pertraukėlių metu, susikūprinę gaudydavo kvapą. Tačiau dėl subalansuotos dietos sezono metu ir 6000 tūkstančių kalorijų per dieną mitybos plano vasaromis, R.Hibbertas per du sezonus priaugo 16 kilogramų raumenų masės. Nuo to laiko jis daugiau nebemosavo rankomis, atsisukęs į „Pacers“ atsarginių žaidėjų suolelį su prašymu jį pakeisti.

„Dabar jis tobulėja net ir sezono metu. 2013 metų atkrintamosiose varžybose, kai daugelis atletų jautė nuovargį, Roy‘aus fizinė būklė buvo pačiame pike“, – pasakoja krepšininko asmeninis treneris.

M.Roussellas tapo R.Hibberto asmeniniu konsultantu mitybos klausimais. Jis yra vienas iš trenerių kastos, kurie dirba su didžiausiomis NBA žvaigždėmis ir atlieka ne mažiau svarbų darbą nei fizinio rengimo ar įgūdžių treneriai.

„Vaikinams prireikia 2–3 sezonų, kad suprastų, kokia svarbi NBA krepšininkui yra mityba, – pasakojimą pradeda Robas McClanaghanas, kuris dirba su vienomis ryškiausių lygos žvaigždžių, tarp kurių: Kevinas Durantas, Derrickas Rose’as ir Kevinas Love’as. – Šie vaikinai yra gamtos apdovanoti atletai. Jų kūnai yra nuostabūs ir jie, iš pažiūros, neturi dėl ko rūpintis. Tačiau metai po metų šie sportininkai suvokia, kokią žalą jų kūnai patiria per ilgą 82–100 rungtynių sezoną. Mes kalbame ne apie išvaizdą, o apie tai, kaip jautiesi.“

Daugelis pirmo ryškumo NBA žvaigždžių turi asmeninius trenerius, o kiekviena didelė agentūra bendradarbiauja su įvairiais specialistais bei treniruočių centrais. Norime klientus tinkamai paruošti NBA komandų peržiūroms prieš naujokų biržą. Milijonai dolerių skiria pirmąjį naujokų biržos penkioliktuką ir likusius šaukimus.

Protingi treneriai supranta mitybos svarbą ir būsimiems NBA naujokams šias žinias perteikia jiems dar nespėjus mesti pirmojo baudos metimo pajėgiausioje planetos lygoje. Tačiau kiek laiko jauniems krepšininkams prireikia įsisavinti patarimus bei pakeisti savo gyvenimo įpročius – kitas klausimas.

„Dažniausiai naujokų žinios apie mitybą yra skurdžios. Jie mano, kad užtenka suvalgyti keletą daržovių ir jų sumuštinis bei stikliukas „Jack Daniels“ penktadienio vakarą nublanks. Dažniausiai universitetų vyrukai mano, kad jie gali valgyti bet ką, nes viską „sudegins“ treniruočių metu“, – pasakoja „Pro Hoops“ treniruočių centro Niujorke įkūrėjas Jay Hernandezas.

Kažkur jau tai girdėjome? Pamenate, Dwightas Howardas tragiško sezono „Lakers“ komandoje metu per dieną suvalgydavo tiek cukraus, kiek yra 24 šokolado plytelėse, o Derrickui Rose‘ui „Skittles“ į namus pristatė specialų saldainių aparatą.

Štai dėl ko Kobe Bryantas, Ray‘us Allenas, dalinai Steve‘as Nashas ir Jermaine‘as O‘Nealas – vyrai, iš legendinės 1996 naujokų klasės, vis dar rungtyniauja. Štai dėl ko 1996 metų naujokų biržos pirmasis šaukimas Allenas Iversonas jau ilgą laiką krepšinio nebežaidžia.

„Lakers“ jau antrą sezoną maitinasi pagal specialią dietą, Blake‘as Griffinas, R.Allenas, Luisas Scola ir Manu Ginobili gyvena pagal modifikuotą Paleolitinę dietą, o D.Howardas ir D.Rose‘as iš savo raciono išbraukė cukrų.

Jordanas

„Mes viską darome paprastai. Turime sąrašą, kuriame surašyta: ką galima valgyti, o ko – ne. Didžiausią žalą daro cukrus“, – tvirtina su Michaelu Jordanu, Kobe Bryantu, Dwyane‘u Wade‘u ir kitomis NBA žvaigždėmis dirbęs Timas Groveris.

Kai 1984 m. į lygą atėjo M.Jordanas ar net ir 1996 m., kai NBA duris pravėrė K.Bryantas, sveiko maisto kultūros NBA nebuvo. Buvo sakoma: „Suvalgyk dubenį sausų pusryčių ir eik į aikštę.“

T.Groveris teigia, kad šiais laikais derinant krepšininkų mitybą, būtina atsižvelgti į faktą, jei sportininkas nuo pat mažens mito „McDonald‘s“ maistu, cukrumi ir saldumynais.

T.Groverio progama leidžia jo klientams vieną dieną per savaitę nesilaikyti instrukcijų. Tiek T.Groveris, tiek J.Hernandezas krepšininkams pataria, kokio tipo alkoholiniai gėrimai bei alkoholiniai kokteiliai yra mažiau žalingi.

„Vienas puikus aspektas dirbant su Dwyane‘u buvo tai, kad jis nevartoja alkoholio. Todėl mums šios kovos kovoti nereikėjo. Tačiau kiti du vaikinai, su kuriais dirbau, išgerdavo reguliariai, todėl turėjome juos apšviesti apie alkoholio žalą jų kūnams. Pavyzdžiui, kai apie tai papasakojau Michaelui, jo atsakas buvo trumpas ir aiškus: „Supratau. Dabar žinau tai, ką turiu žinoti“, – pasakoja T.Groveris.

„Heat“ klubas palengvina krepšininkų asmeninių trenerių darbą. Kiekvieną savaitę Majamio komanda tikrina savo atletų svorį bei kūno riebalų procentą. Anot T.Groverio, rėžimo nesilaikantys „Heat“ žaidėjai gali susilaukti trenerių reakcijos. Nors jiems niekas tėviškai apie mitybos svarbą neaiškins, jų minutės aikštelėje gali sumažėti.

Prieš pradėdamas dirbti su M.Roussellu, R.Hibbertas valgė bet ką ir bet kaip. Pirmaisiais sezonais NBA lygoje, 17 numeriu 2008 metų naujokų biržoje pašauktas krepšininkas neturėjo reikiamos ištvermės. M.Roussellas iš atleto raciono iškart išmetė cukrų ir perdirbtą maistą.

Prabėgus jau keliems metams po darbo su M.Roussellu, R.Hibbertas dabar daro pritūpimus su 68 kilogramais didesniu svoriu. „Tai yra didelis pokytis“, – teigia jo treneris.

„Jis buvo vienintelis mano treniruotas vaikinas, kuris nenorėjo nei vienos poilsio dienos. Prisimenu, buvo jo gimtadienis ir aš pasiūliau tą dieną atsipūsti, tačiau jis nesutiko. Jis norėjo laikytis rėžimo net ir per savo gimtadienį“, – apie R.Hibberto pasišventimą darbui prisiminimais dalinasi M.Roussellas.

R.Hibberto mitybos planą sudaro 40 procentų angliavandenių, 30 procentų baltymų ir 30 procentų riebalų. Tai yra šiek tiek universalesnė dieta nei „Lakers“ komandoje, kur rekomenduojama, kad krepšininkai 50 procentų kalorijų gautų iš riebalų.

„Renkamės pilno grūdo produktus, rudus ryžius, jo šefas perka šviežias daržoves iš ūkininkų. Maisto kokybė yra labai svarbu“, – teigia M.Roussellas.

Specialistas tvirtina, kad R.Hibbertas maitinasi pagal patobulintą Paleolitinę dietą. Anot M.Roussello, originalios dietos šalininkų idėja, jog valgyti galima tik tai, ką valgydavo urvinis žmogus, neturi būti tokia griežta: „Mes nebūtinai turime atsisakyti pieno produktų ir pupelių, nes urvinis žmogus jų nevalgė.“

Hjustono sporto medicinos centre dirbantis dietologas Brettas Singeris mano, kad visiškas atsisakymas pieno ir grūdinių produktų gali turėti neigiamų pasekmių: „Negautume daug svarbių maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų, skaidulų.“

„Lakers“ komandoje įdiegta mitybos sistema turi tikslą: perprogramuoti atletų kūnus energiją gauti deginant riebalus vietoje gliukozės. Tai stadija, vadinama „ketoziu“. Studijos parodė, kad kai kuri atletai, pavyzdžiui dviratininkai, rodo labai gerus rezultatus, kai jų kūnai pasiekia šią stadiją. Tačiau norint pasiekti „ketozį“, atletui pagal griežtą planą reikia maitintis 2–3 metus. Galiausiai, net ir taip gyvendamas ne kiekvienas pasiekia šią stadiją.

„Kartais mitybos planai būna tokie griežti, kad vaikinai anksčiau ar vėliau susimauna. Tu jiems paaiškini, ko negalima valgyti, o jie ilgų kelionių metu pradeda nevalgyti iš viso. Tai – dar blogiau“, – teigia J.Hernandezas.

Specialistai yra vieningos nuomonės, kas liečia maitinimąsi tam tikru laiku. Jų sudarytose programose itin akcentuojamas angliavandenių ir specialių gėrimų vartojimas treniruočių metu ir po jų.

„Usainas Boltas varžybų dieną suvalgydavo 15–17 bananų“, – teigia J.Hernandezas.

Ką valgo NBA atletai? Kardinalūs pokyčiai D.Howardo lėkštėje ir žaidime: nuo „Lakers“ iki „Rockets“

Ką valgo NBA atletai? R.Alleno urvinio žmogaus dieta ir L.Jameso požiūris į alkoholį