Aštuntame pasaulio biatlono taurės etape – T.Kaukėno ir K.Dombrovskio rekordai (komentarai)

Suomijoje baigėsi priešpaskutinis šio sezono pasaulio biatlono taurės etapas, kuriame Lietuvos rinktinės nariai Tomas Kaukėnas ir Karolis Dombrovskis užėmė aukščiausias pozicijas karjerose, Rokas Suslavičius finišavo paskutinis, o Diana Rasimovičiūtė ir Natalija Kočergina įskaitinių taškų neiškovojo.

Etapas prasidėjo sprinto varžybomis. Vyrų 10 km sprinte startavo K.Dombrovskis, o sirguliavusį T.Kaukėną pakeitė Rokas Suslavičius. Varžybos lietuviams nesusiklostė sėkmingai: K.Dombrovskis užėmė 72 vietą (šaudymas 1+0), o R.Suslavičius – 88-ą (0+3). Pasaulio taurės taškų neiškovojo ir moterų 7,5 km sprinto varžybų dalyvės iš Lietuvos: abi biatlonininkės finišavo greta – D.Rasimovičiūtė buvo 57-a (1+1), N.Kočergina – 58-a (0+2).

Po poros dienų biatlonininkai prie starto linijos stojo dar vieneriose sprinto varžybose. Abu Lietuvos vyrų rinktinės nariai sprinte sugebėjo patekti į geriausiųjų 60-uką bei iškovoti teisę startuoti persekiojimo rungtyje. Du baudos ratus sukęs T.Kaukėnas užėmė 35 vietą (1+1) bei pelnė 6 įskaitinius planetos taurės taškus, o be klaidų šaudęs K.Dombrovskis pasiekė geriausią karjeros rezultatą, likęs 54-as.

„Persekiojime tikrai nebus lengva, nes visi prieš ir už manęs startuojantys sportininkai yra stipresni. Bet aš tikrai nesiruošiu pasiduoti dar nestartavęs ir esu nusiteikęs kovoti kaip su lygiais iki paskutinių kilometrų“, – po sprinto sakė K.Dombrovskis.

– Netoli patekimo į persekiojimą buvai 2011-ųjų pasaulio čempionate bei 2013 metų pasaulio taurės etape Chanti Mansijske. Ar šis patekimas reiškia, kad sezono tikslai įvykdyti?,  – biathlonltu.com paklausė K.Dombrovskio.

– Taip, iš tikro labai norėjau ir tikėjausi šį sezoną bent kartą patekti į persekiojimą pasaulio taurėje. Tai ir buvo vienas iš mano užsibrėžtų tikslų šiam sezonui, nes ankstesniuose dažniausiai pritrūkdavo vieno taiklaus šūvio.

– Visada buvai vienas iš taikliausių Lietuvos biatlonininkų, tačiau jau seniai nepavyko pataikyti į visus taikinius. Ar šaudant paskutinius šūvius nebuvo baimės, jog prašausi?

– Nenorėčiau taip drąsiai teigti, kad visada buvau tarp taikliausių. Kartais pasitaikydavo, jog sušaudydavau geriau už savo komandos draugus, o tai, manau, yra normalu. Kalbant apie paskutinius šūvius, tai mintys atėjo tik atlikus 4 taiklius šūvius, jog turiu susikaupti, išlaukti ir pataikyti paskutinį. Džiaugiuosi, jog taip ir įvyko.

– Ar esi patenkintas šaudymo taiklumu ir greičiu?

– Šaudymu šiuo metu tikrai esu patenkintas. Šliuožimo greitis tikrai galėtų būti geresnis, jei ne 2 savaitės praleistos Lietuvoje be sniego bei sveikatos problemos prieš Pokljukos etapą.

Moterų sprinte lietuvaitėms pusės dalyvių aplenkti nepavyko: kiek geriau ir vėl sekėsi D.Rasimovičiūtei, kuri buvo 53-ia (1+0), o N.Kočergina – 72-a (0+2). Pastaroji sportininkė antroje sezono pusėje gerbėjus džiugino greičiu, tačiau šįkart komandos draugei pralaimėjo daugiau nei minute. Vis dėlto to priežastis buvo ne kritęs šliuožimo greitis, o nesėkmė šaudykloje.

„Šovinys neiškrito ir užstrigo, todėl reikėjo laiko jį iškrapštyti ir iš naujo užtaisyti“, – aiškino N.Kočergina. Lietuvė abejose šaudyklose užtruko 1 min. 3,4 sek. ilgiau nei greičiausiai šaudžiusi italė Dorothea Wierer.

Nors persekiojime galėjo startuoti D.Rasimovičiūtė, sekmadienį vykusiose varžybose ji nepasirodė. Vyrai persekiojimo rungtyje dalyvavo bei pasiekė naujus asmeninius rekordus: T.Kaukėnas užėmė užėmė 22 vietą (1+0+0+2) bei pelnė dar 19 įskaitinių taškų, o K.Dombrovskis finišavo 44-as (0+1+1+1).

Beje, prieš lemiamą šaudymo seriją skirtumas nuo geriausiųjų 10-uko ir T.Kaukėno buvo vos keliolika sekundžių, todėl taikliai šaudęs lietuvis galėjo kovoti net dėl vietos tarp prizininkų. Pagal persekiojimo laiką T.Kaukėnas buvo net devintas, už nugaros palikęs ir dukart olimpinį čempioną Martiną Fourcade iš Prancūzijos (suko taip pat tris ratus). K.Dombrovskio laikas vien tik persekiojimo rungtyje buvo vos geresnis nei užimta vieta – 41-as.

– Pirmą sprintą praleidai dėl ligos. Ar tai kiek nors paveikė sportinę formą?, – biathlonltu.com paklausė T.Kaukėno.

– Ne tiek ilgai aš sirgau, praleidau tik tris dienas. Kažkaip pavyko labai greitai pasveikti, gal labai įtakos ir neturėjo tai formai.

– Žiūrint į protokolą, jei ne tie du baudos ratai paskutiniame šaudyme, galėjai kovoti dėl vietos trejetuke. Ar galima šį persekiojimą lyginti su olimpiados asmeninėmis lenktynėmis?

– Kažkas panašaus. Šaudymas irgi buvo visai geras, po to visi nepataikė, nes buvo vėjas. Jeigu būčiau visus pataikęs, būčiau išvažiavęs pačiame priekyje.

– Ar patenkintas užimta vieta persekiojime?

– Aišku, kad patenkintas, bet labai nesidžiaugiu, nes jau sezono pabaiga, kažkas pavargęs, kažkas sirgo. Nėra ko džiaugtis, ateis kiti metai ir vėl viskas bus savo vietose. Tai, kad buvau 22-as nuo kitų daugiau priklausė, ne nuo manęs, todėl labai nesidžiaugiu.

– Į akis krenta šaudymo greitis. Šiame etape buvai vienas iš lyderių, nors sezono pradžioje būdavai viduryje. Ar pasikeitė treniruočių metodika?

– Niekas nepasikeitė, tik atsirado daugiau pasitikėjimo ir pradėjau greičiau šaudyti. Aš visą laiką buvau labai greitas šaulys, vasaros biatlone buvau greičiausias pasaulyje jaunimo tarpe. Tik kada nepataikydavau, buvau priverstas šaudyti lėčiau, o dabar kažkiek pataikau ir galiu sau leisti parizikuoti, todėl ir buvo greitesnis šaudymas.

Paskutinis sezono pasaulio taurės etapas vyks Norvegijoje, Oslo priemiestyje.

Tvarkaraštis

Kovo 20 d., Ketvirtadienis

13:30 – Moterų 7,5 km sprintas

16:30 – Vyrų 10 km sprintas

Kovo 22 d., Šeštadienis

14:00 – Moterų 10 km persekiojimas

16:30 – Vyrų 12,5 km persekiojimas

Kovo 23 d., Sekmadienis

14:00 – Moterų 12,5 km bendras startas

16:30 – Vyrų 15 km bendras startas

Pastaba: varžybų laikai priklausomai nuo oro sąlygų gali keistis.