Amžius – ne kliūtis fiziniam aktyvumui: „Rimi Vilniaus maratonui“ besiruošiantys senjorai nubėga ir po keliasdešimt kilometrų

 Pradėti aktyviai sportuoti galima ir perkopus penkiasdešimtmetį, o brandžiame amžiuje išlaikyti puikią savijautą padeda kasdien priimami sveikatai palankesni sprendimai – tuo įsitikinę artėjančiam „Rimi Vilniaus maratonui“ besiruošiantys senjorai Vytautas ir Algimantas. Jie pasidalijo skirtingomis pažinties su sportu ir bėgimu istorijomis: vienas sportu aktyviai užsiima nuo paauglystės, o kitas nedrąsią svajonę įgyvendino tik pasiekęs pensiją. Tačiau abu sutinka, kad be bėgimo kasdienybės nebeįsivaizduotų.

Bėgioti pradėjo sulaukęs brandaus amžiaus

Rugsėjo 11 dieną sostinėje vyksiančiam kasmetiniam „Rimi Vilniaus maratonui“ jau ruošiasi tiek profesionalūs bėgikai, tiek mėgėjai, galintys rinktis iš kelių skirtingų trasų – bėgti maratoną, pusmaratonį, 10 ar 5 kilometrų trasas, o vaikų laukia 200 metrų bėgimas. Ilgiausiai trasai – daugiau kaip 42 km siekiančiam maratonui – ruošiasi ir 69-erių Vytautas. Brandaus amžiaus vyras tokio ilgio atkarpą bėgs jau trečią kartą. Nors aktyviai sportuoti senjorams nėra įprasta, Vytautas sako šią fizinio aktyvumo formą atradęs dar visai neseniai.

„Visą gyvenimą mėgau pajudėti, bet požiūris pasikeitė, kai prieš penkerius metus namuose atsirado augintinis – nedidelis belgų grifonas. Su juo pradėjome judėti daugiau ir taip „užsikabinau“. Tiesa, jam dabar mano bėgamos distancijos jau per ilgos“, – šypsosi senjoras.

Bėgti ilgas distancijas Vytautą paskatino dukra – iš pradžių drauge nubėgdavo 10 km, o vėliau trasos vis ilgėjo. „Galiausiai, prieš porą metų, ryžausi pirmam maratonui. Tiesa, dėl menko pasiruošimo buvo labai sunku. Maratoną gali išbėgti kiekvienas, tik reikia laiko jam pasiruošti tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai. Pirmas mano maratonas buvo psichologinis pralaimėjimas prieš save, nes tikėjausi iš savęs daugiau. Pirmus 35 kilometrus jaučiausi gerai, o paskui pasidarė sunku. Tad būtina pasiruošti psichologiškai“, – pataria jis.

Anot Vytauto, bėgimas ilgainiui tampa savotiška priklausomybe, o nusibrėžti tikslai tampa motyvacija būsimiems iššūkiams ruoštis atsakingai: „Mano sūnus pradėjo bėgioti vėliau už mane. Pradžioje sakė, kad bėgs tik savo malonumui, trumpas distancijas, o vėliau prikalbinau bėgti drauge ir pusmaratonį. Nereikia savęs kankinti, bėgimas turi būti malonus užsiėmimas. Tiesa, bėgimas yra vienišių sportas, tad jei buvimas vienumoje nekankina, būtinai jį išbandykite.“

Senjoras tikina, kad sveiką gyvenimo būdą puoselėja kasdien rinkdamasis sveikatai palankesnius, bet ne visuomet patogius sprendimus. Pavyzdžiui, vietoje lifto ar eskalatoriaus renkasi lipti laiptais. Vytautas prisimena, kad sulaukus 60 metų pradėjo jausti nemalonius kūno pojūčius, kurie turėjo įtakos ir mąstysenai, o bėgimas padėjo įveikti atsiradusias baimes bei pagerinti bendrą savijautą.

Amžius – ne kliūtis fiziniam aktyvumui | Organizatorių nuotr.

Jaunystėje bėgdavo ir 100 km distancijas

Vyriausias šiemetinio „Rimi Vilniaus maratono“ dalyvis – rudenį 72-ąjį gimtadienį švęsiantis Algimantas Kartočius, visų pirma save vadinantis 6 proanūkių proseneliu. Sportuoti A. Kartočius pradėjo būdamas 14 metų paauglys, kuomet jį treniruoti ėmėsi lygių Lietuvoje tuo metu neturėjusi Julija Stašelienė, o fizinis aktyvumas jį lydi iki šiol. Nors artėjančiame bėgimo renginyje sostinės širdyje jis bėgs pusmaratonį, anksčiau bėgdavo ir gerokai ilgesnes, mažai kam įveikiamas distancijas.

„Mėgstu sakyti, kad mano bėgamos distancijos – nuo 100 metrų iki 100 kilometrų. Tiesa, pastarosios distancijos jau nebėgau penkerius metus, tačiau ją esu nubėgęs gal 15 kartų. Šiemet jau bėgau vieną maratoną, bet dabar mano mėgstamiausia distancija pusė maratono – 21 kilometras, kurį Vilniaus gatvėse tikiuosi įveikti su dukra ir anūkais“, – sako Algimantas.

Pasak jo, nebūna tokios dienos, kurią praleistų nieko neveikdamas ir nejudėdamas – kasdien renkasi bėgioti, važinėtis dviračiu ar plaukioti. Vien per šiuos metus A. Kartočius jau sudalyvavo net 21-ose bėgimo varžybose: „Renginių pasirinkimas šiais laikais labai didelis, tik reikia noro ir pasiruošimo. Nepasiruošęs žmogus dalyvauti negali, nes tai sveikatai nenaudinga. Bet bendrai sportas prisideda prie geros savijautos ir nuotaikos. Smagu, kai ryte atsibundi, padarai nedidelę mankštelę, iškart įgauni tonusą, jauti euforiją, atrodo, gali dirbti bet kokius darbus, nuotaika gera. Man gydytojai sako, kad mano kraujo spaudimas kaip jaunuolio. Taip yra todėl, jog organizmas pastoviai funkcionuoja, gauna vienokio ar kitokio krūvio. Svarbiausia jausti savo galimybes ir nepadauginti, ypač vyresniame amžiuje, prižiūrėti sveikatą su medikų pagalba.“

Paprastai Algimantas bėgioja vienas, tai lauke daro net žiemą. kai spaudžia šaltis. Dėl to senjoras mėgsta dalyvauti įvairiose varžybose – čia sutinka daug bendraminčių, su daugeliu panašaus amžiaus Lietuvos bėgikų yra pažįstamas. „Bėgančių vyresnio amžiaus žmonių yra mažai, vienetai, o bendraamžių turbūt tik apie 10. Žinoma, yra ir tokių, kurie sportuoja sau ir į varžybas neatvyksta“, – pastebi senjoras.

Jis priduria, kad bėgimas padeda praplėsti akiratį, pažinčių ratą, o pats dėl sporto aplankė ne vieną dešimtį valstybių. „Bėgimas sudrausmina žmogų, pripratina prie tam tikro gyvenimo ritmo. Žinai, kad reikia laiku nueiti miegoti, nepervargti. Tiesa, nereikėtų savo planų sportuoti atidėlioti, jei jau nutarei – atsikelk rytoj ir pradėk daryti“, – skatina A. Kartočius.

Rugsėjo 11 d. „Rimi Vilniaus maratono“ dalyviai pagal savo individualų pasiruošimą galės rinktis net iš 5 skirtingų distancijų: 42, 21, 10, 5 kilometrų arba 200 metrų ilgio trasų. Planuojama, kad „Rimi Vilniaus maratonas“ vyks griežtai laikantis rekomendacijų ir apribojimų renginiams, jame daug dėmesio bus skiriama bėgikų ir sirgalių saugumui užtikrinti. Per veiklos dešimtmetį „Rimi Vilniaus maratonas“ paskatino daugelį žmonių pamėgti fizinį aktyvumą bei reikšmingai prisidėjo keičiant visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną.