Tradicinis bėgimas „Vilkų takais“ dar kartą primins Pamirštųjų karių istoriją

 Jau rugpjūčio 14 dieną sostinės Vingio parke vyks septintasis tarptautinis bėgimas „Vilkų takais“ („Tropem Wilczym“), skirtas Pamirštiesiems kariams atminti. Įprastai bėgimas vyksta pavasario pradžioje, tačiau šiemet, dėl su pandemija susijusių apribojimų, jį nuspręsta rengti rugpjūčio viduryje.

Šis bėgimas pasižymi tuo, kad jame dalyvauja daug lietuviškų ir lenkiškų mokyklų moksleivių, skautų, Lietuvos karių, taip pat nemažai vilniečių ir bėgimo mėgėjų iš kitų miestų. Dalyvaudami šiame renginyje žmonės pagerbia atminimą tų karių, kurie už savo tikėjimą laisve ir teisingumu paaukojo savo gyvybes.

„Lenkams ir lietuviams bei kitoms šios Europos dalies tautoms Antrojo pasaulinio karo pabaiga nereiškė laisvės bei grįžimo prie taikaus gyvenimo. Po karinės okupacijos metų prasidėjo nauja komunistinė sovietų okupacija. Tūkstančiai lenkų tęsė ginkluotą kovą už Tėvynės nepriklausomybę, kova vyko ir Lietuvoje. Kasmet matydama prie bėgimo starto linijos ne tik daugybę savo tautiečių – Lietuvos lenkų, už ką esu jiems labai dėkinga, bet ir lietuvių, tarp jų ir Lietuvos karius, žinau, kad dalyvaudami šiame bėgime jie taip pagerbia savo didvyrius. Bėgimo „Vilkų takais“ Vilniuje išskirtinumas yra tas, kad nors pradžioje ši iniciatyva buvo skirta lenkų didvyriams, Lietuvoje atsirado nauja dimensija – jungianti abi mūsų tautas“, – sakė Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska.

Neretai 10 arba 5 km distancijas išbando ir žinomi Lietuvos sportininkai. Štai praėjusiais metais 10 km distancijoje tarp moterų nugalėjo tituluota Lietuvos bėgikė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė.

Įprastai daug žmonių dalyvauja simboliniame 1963 m bėgime, kuris simbolizuoja 1963 metus, kuomet buvo užmuštas paskutinis Pamirštasis karys Jozefas Franczakas, slapyvardžiu „Lalek“.

Tradicinis bėgimas „Vilkų takais“ dar kartą primins Pamirštųjų karių istoriją | Organizatorių nuotr.

Bėgimas „Vilkų takais“, skirtas Pamirštiems kariams atminti, vyks rugpjūčio 14 d. Vingio parke (M. K. Čiurlionio g. 100, prie estrados). 10 val. bus duotas simbolinio 1963 m bėgimo startas, 10.45 val. startuos 5 ir 10 km bėgikai, o 12 val. renginį vainikuos apdovanojimų ceremonija.

Bėgimas „Vilkų takais“ vyksta nuo 2013 metų. Pirmajame bėgime Lenkijoje dalyvavo 50 dalyvių. Vėliau jis sparčiai plėtėsi, o 2020 metas jau vyko daugiau nei 300 miestų Lenkijoje ir užsienyje. Dabar kasmet bėgimai Pamirštiems kariams atminti organizuojami Čikagoje, Londone, Niujorke, Vienoje, Vilniuje ir kituose Europos bei pasaulio miestuose.

Bėgimą „Vilkų takais“ organizuoja Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos lenkų jaunimas ir asociacija „Sporto renginiai“.

Registracija į bėgimą: https://bit.ly/3z9IDBV

Apie Pamirštuosius karius

Pamirštaisiais kariais vadinami lenkai, besipriešinę nacių ir sovietų okupantams. 1945 metais Lenkijos padėtis buvo sunki. Pasirašius Teherano, Jaltos bei Potsdamo konferencijų rezoliucijas Europa buvo padalinta į įtakos sferas. Nuo 1944-ųjų Lenkijos vyriausybė nebebuvo renkama, ji buvo priklausoma nuo Tarybų Sąjungos. 1947-aisiais, kaip buvo numatyta Jaltos konferencijos nutarimuose, įvykę parlamentiniai rinkimai buvo suklastoti, įsikišus sovietų politinei policijai NKVD.

Pogrindžio kariai nutarė priešintis naujajai valdžiai ginklais. Šiandien juos vadiname Pamirštaisiais kariais, kadangi iki Lenkijos nepriklausomybės atgavimo 1989-aisiais, Lenkijos Liaudies Respublikos valdžia laikė jų veiklą nusikalstama, o apie represijas, kurias šie žmonės kentėjo, ypač stalinizmo laikais, buvo nutylima. Pirmosios antikomunistinio pogrindžio ginkluotosios struktūros buvo įkurtos jau 1943-iaisiais, tačiau intensyviausias ginkluotas pasipriešinimas prieš jėga primestą valdžią vyko 1945-aisiais. Manoma, kad pokario Lenkijoje įvairiose pogrindžio organizacijose veikė daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Pogrindžio veikėjai nesutiko su svetimos valios primetimu lenkų tautai. Jų tikslas buvo Jaltos konferencijos nutarimų dėl tikrai laisvų ir demokratiškų rinkimų įgyvendinimas.

Pamirštieji kariai žūdavo ne tik kovose. Dauguma jų pateko į kalėjimus, kur buvo kankinami ir žudomi. Sprendimai dėl to buvo priimami nesilaikant demokratinių normų. Kai kurie jų buvo išvežti į sovietų lagerius. Dažnai jie buvo teisiami dėl jiems neteisingai primetamų kaltinimų kolaboravus su vokiečiais, nepaisant to, kad Antrojo pasaulinio karo metais jie aktyviai kovojo su nacių okupantu pogrindžio valstybės struktūrose.

Dauguma antikomunistinio pogrindžio dalyvių išėjo iš slėptuvių 1947-ųjų vasarį. Daugelis jų turėjo slapstytis prisidengę netikromis pavardėmis net iki Lenkijos Liaudies Respublikos laikų pabaigos.