Sveikatingumo ir sporto ekspertai: tikrąjį pandemijos mastą pajusime po kelerių metų

Kokią įtaką sveikatai ir fiziniam aktyvumui padarė COVID-19 pandemija? Ar sutelkdami visą dėmesį į apsaugą nuo infekcijos, neužmiršome fizinio aktyvumo, būtino sveikatai palaikyti? Kaip pasikeitė sveikatingumo sektorius ir ką prognozuoja ekspertai?

Šiems aktualiems klausimams aptarti Lietuvos sporto universitetas (LSU) pakvietė į nuotolinę diskusiją „Sveikatingumo sektorius per pandemiją: tarp poreikio ir galimybių“. Diskusijoje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) viceministras Linas Obcarskas, Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Vidmantas Šiugždinis, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro vadovas Laurynas Dilys, LSU rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė, LSU docentė dr. Kristina Poderienė ir sporto medicinos gydytojas Dalius Barkauskas.

COVID-19 pandemijos įtaką sveikatai ir fiziniam aktyvumui nagrinėjusioje diskusijoje prof. dr. D. Rėklaitienė atkreipė dėmesį į sporto ir sveikatingumo politikos formuotojų požiūrį, verčiantį sunerimti tiek mokslininkus, tiek sveikatos specialistus.

„Iš tikrųjų apie sveikatingumo sektorių reikėtų kalbėti ne tik per pandemiją – reikėtų prisiminti, koks jis buvo ir prieš ją. Ne kartą kalbėjome, kad šiam sektoriui trūksta dėmesio. Per pandemiją dar labiau atsiskleidė tos problemos, kurios buvo iki šiol. Moksliniai tyrimai ir apklausos rodo, kad mūsų visuomenėje nė viena amžiaus grupė nėra tokia fiziškai aktyvi, kokia turėtų būti. Pandemija sveikatingumo sektorių paveikė visapusiškai. Kokios bus pasekmės, galėsime spręsti tik praėjus keletui metų, tačiau jas jausime labai ilgai“, – teigė D. Rėklaitienė.

Pasak LSU rektorės, pandemija atvėrė didžiausius sveikatingumo sektoriaus skaudulius, rodančius, kad Lietuvoje nėra daug žmonių, žinančių, kaip būti fiziškai aktyviems, ar turinčių tam sąlygas. Maža to, ryškėja pandemijos sukeltos izoliacijos pasekmės – daugeliui žmonių gresia nutukimas, juntamas neigiamas fizinio pasyvumo poveikis psichinei būklei.

„Noriu pabrėžti, kad pandemijos poveikį jaučia ne tik sveikatingumo sektoriaus atstovai, bet ir sportininkai. Su didelio meistriškumo sportininkais atliekami tyrimai rodo, kad gerus rezultatus lemia psichologinis parengtumas. Daugumai sportininkų pandemijos sukeltos problemos turės ilgalaikį neigiamą poveikį“, – teigė D. Rėklaitienė.

Ilgametis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas buvo kategoriškas ir kalbėjo apie ne visada racionalius politinius sprendimus, kurie per pandemiją lemia mažesnį visuomenės fizinį aktyvumą.

„Manau, kad Lietuvoje didžioji dalis sprendimų neišdiskutuoti. Pavyzdžiui, Belgijoje užsibrėžta leisti moksleivius į mokyklas. Ar dėl to kažkas baisaus įvyko? Nieko. Mokyklos dirba, apsaugota vaikų fizinė ir psichinė sveikata. O kaip Lietuvoje? Psichoterapeutų kabinetai perpildyti. Fizinė sveikata prastėja. Galėčiau paminėti vien stuburo problemas, o kiek dar kitų? Ar kas nors svarstė, kokios viso to pasekmės bus po kelerių metų, kas bus su mūsų jaunąja karta, kitomis amžiaus grupėmis?“ – kalbėjo D. Barkauskas.

Žinomas medicinos gydytojas vardijo ir kitas pandemijos bei netinkamo jos valdymo sukeltas problemas. „Sveikatingumo sistema – pasibaisėtinos būklės. Per paskutinius septynerius metus buvome sukūrę sporto trenerių profesionalų būrį, kurie sukaupė didelę patirtį. Kitaip tariant, jie pradėjo daryti teigiamą įtaką visuomenei, pristatė sveikatingumo svarbą, žalingų įpročių pasekmes. Dabar šiuos profesionalus prarandame, jie užsiima kitomis veiklomis, neliko branduolio“, – tęsė sporto medicinos gydytojas.

LSU docentė dr. Kristina Poderienė diskusijoje kalbėjo apie per pandemiją Lietuvoje taikytus judėjimo apribojimus, dėl kurių sumažėjo visuomenės fizinis aktyvumas.

„Labai dažnai yra painiojamas sveikas fizinis aktyvumas ir bet koks fizinis aktyvumas. Net ir sėdėdamas žmogus yra fiziškai aktyvus, nes kūnas turi išlaikyti žmogaus padėtį. Ar tai sveika? Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad ilgas sėdėjimas yra tiek pat kenksmingas, kiek ir rūkymas. Dažnai manoma, kad bet koks judėjimas yra sveikas fizinis aktyvumas, bet nepagalvojama apie sveikatą“, – kalbėjo LSU docentė.

O ŠMSM sporto viceministras L. Obcarskas tikino, kad yra inicijuojami projektai, galintys padėti sporto ir sveikatingumo sektoriams.

„Sveikatingumo sektorius per pandemiją nukentėjo labai skaudžiai. Matome, kad ilgai negavo pajamų. Nukentėjo ir didelio meistriškumo klubai, kurie veiklą planavosi iš jau gautų pajamų. Pagal galimybes inicijuojame įvairias programas. Privalome susitelkti ir kartu ieškoti išeičių ne tik dabar, bet ir pasibaigus karantinui“, – teigė L. Obcarskas.