A.Levšinas: „Bet koks asmeninis interesas turi būti žemiau komandinio“

Dabar jau buvęs Lietuvos jaunimo rinktinės gynėjas Aleksandras Levšinas per praėjusį sezoną tapo antruoju daugiausiai minučių rungtyniavusiu jaunuoju (iki 21 metų) lietuviu A lygoje. Jis be keitimų sužaidė dvylika mačų, o tada LFF taurės antrojo etapo rungtynėse Alytuje sezonas futbolininkui baigėsi.

Rugpjūčio 11-ąją visiškai nekaltoje situacijoje varžovas užmynė A. Levšinui ant pėdos ir to užteko, kad ji lūžtų.

„Visas sezonas toks, kurį norėtųsi išmesti į šiukšliadėžę. Nors mes jį pradėjome skaudžiu pralaimėjimu, bet galiu pasakyti, kad visa komanda buvo puikiai pasiruošusi. Deja, to negalima pasakyti apie sugrįžimą. Mūsų komandai tie du mėnesiai karantino pavasarį atsiliepė labai stipriai. Mane asmeniškai tai irgi palietė. Maža to, dar patyriau traumą, komanda liko šeštoje vietoje. Visas komplektas… Gerai bent jau tai, kad niekas iš A lygos neiškrito“, – liūdnus 2020-uosius reziumavo šiuo metu visiškai traumą išsigydęs „Riterių“ atstovas.

Vienintelė pergalė iškart po karantino netapo gera pradžia. Žaidimo kokybė tai gerėjo, tai blogėjo, o rezultatų nebuvo. Antrosios sezono pergalės teko laukti iki rudens.

„Galime tik spėlioti priežastis, bet aš galvoju, kad kai kuriose rungtynėse mums tiesiog pritrūko patirties. Tas pats ir su karantinu – kitos komandos sugrįžo stipresnės nei mes. Kodėl? Sudėtinga atsakyti. Tokiais momentais labai daug priklauso nuo žaidėjų profesionalumo. Aš nenoriu pasakyti, kad mes simuliuodavome ar neatidirbome, tačiau faktas, kad kažkas buvo ne taip. Galiu kalbėti tik apie save, bet aš asmeniškai po karantino fiziškai buvau žymiai silpnesnis nei sezono pradžioje“, – kalbėjo gynėjas.

Prisijungus Tommi Pikkarainenui, A. Levšinio žaidimo kreivė augo lygiagrečiai visos komandos žaidimo kreivei. Ir tuomet atėjo laikas nelemtoms rungtynėms su „Dainava“. Rungtynėms, kurios išbraukė jaunuolio pavardę iš UEFA Europos lygos atrankos kovų, be žaidimo užbaigė karjerą U-21 rinktinėje ir, apskritai, trims mėnesiams privertė užmiršti futbolą.

„Kiekvienose rungtynėse jaučiausi vis labiau pasitikintis savimi ir už tai turiu padėkoti treneriams. Gaila, kad viskas sustojo pačiame pike. Tiesa, tuomet net neįsivaizdavau, kad toks nekaltas epizodas užbaigs mano sezoną. Pirminė prognozė buvo 3-4 savaitės be futbolo. Apsilankęs ligoninėje ir išgirdęs apie lūžį, supratau, kad viskas taip greitai tikrai nesibaigs. Jei atvirai, buvau šoke. Pirmąkart gyvenime pajutau, ką reiškia tiek daug laiko praleisti be pagrindinės veiklos.

Pirmosiomis dienoms negalėjau patikėti, kad tai atsitiko man. Visą sezoną lauki dienos, kad galėtum sužaisti UEFA Europos lygos atrankoje ir likus dviem savaitėms iki to patiri traumą. Kai sužinojau apie lūžį, iškart supratau, kad sezonas – baigtas. Gaila, kad nespėjau sugrįžti bent individualioms treniruotėms“, – prisiminimais dalinosi A. Levšinas.

Gynėjas jau pradėjo pasiruošimą kitam sezonui, kuris turėtų būti žymiai geresnis nei šis. Anot paties A. Levšino, svarbiausia, kad kiekvienas žaidėjas įdėtų dar daugiau darbo. Ypač reikalingos jaunų žaidėjų, kuriems „Riteriuose“ jau daug metų yra suteikiamas klaidų kreditas, pastangos.

„Nuo tos dienos, kai aš prisijungiau prie šios komandos, supratau, kaip čia vertinami jauni žaidėjai. Neabejotinai, jaunimui tai yra milžiniška paspirtis. Kiekvienas nori gauti kuo daugiau minučių ir aš – ne išimtis. Labai vertinu tai, kad treneriai pasitiki manimi. Vis tik, žiūrint dar giliau, tai kiekvieno žaidėjo pagrindinis tikslas yra pergalės, todėl bet koks asmeninis interesas turi būti žemiau komandinio“, – įkvepiančiai pokalbį baigė A. Levšinas.