„Nežinau, ar tokį lygį mes išlaikysime visų rungtynių metu. „Žalgiris“ po pertraukos reaguos, reikia tai žinoti“, – taip per didžiąją rungtynių pertrauką Tel Avive sake „Maccabi“ treneris Ioannis Sfairopoulos.

Aišku, joks Eurolygos treneris po dviejų kėlinių nepasakys, kad turėdama solidų pranašumą jo komanda jau laimėjo rungtynes. Ypač šis santūrusis graikas.

Tačiau būtent per tuos pirmuosius du kėlinius Izraelio milžinas „Žalgiriui“ primėtė tokių kortų, prieš kurias Lietuvos čempionai dar prieš pertrauką galėjo pakelti rankas ir pakuotis lagaminus kelionei namo.

„Maccabi“ žaidėjai į rūbinę po dviejų kėlinių išėjo turėdami trisdešimties (!) taškų persvarą ir sumetusi net 53 taškus. Bendram supratimui, koks didžiulis tai yra skirtumas, galima paminėti faktą, kad taip stipriai po dviejų kėlinių „Maccabi“ per savo istoriją dar niekada nebuvo pirmavusi. Panašus atvejis buvo tik prieš šešerius metus, kai į pertrauką Izraelio klubas rungtynėse su Belgrado „Partizan“ išėjo su 28 taškų persvara. Beje, tų metų serbų klube žaidė tuomet dar itin jaunas prancūzas Joffrey Lauvergne‘as, o „Maccabi“ tais metais tapo Eurolygos čempione.

Šeimininkai iki pertraukos į „Žalgirio“ krepšį sodino net devynis tritaškius, kai Lietuvos klubas kentė tolimų metimų badą ir tokių per du kėlinius nepataikė nė vieno. Vienas vienintelis įkrito tik trečiajame kėlinyje ir tai padarė Marius Grigonis.

Taip, prametė ir toks patikrintas snaiperis kaip Artūras Milaknis, kurio bent du iš trijų mestų tritaškių baigėsi lanko išspjautais kamuoliais. Metimai buvo sukurti, tačiau neįkrito. Tokių ne vienas buvo ir kitiems žaidėjams.

Visiškai neutralizuoti „Žalgirio“ bandymai sėkmingai kurtis situacijas iš žaidimo du prieš du. Kūrybines galimybes turintys M.Grigonis su Thomasu Walkupu kartu sudėjus atlieka vos vieną rezultatyvų perdavimą. Viskas susideda į 23 „Žalgirio“ pelnytus taškus per du kėlinius. Tai yra nesėkmė? Iš esmės, ieškant pateisinimų, tai galima nurašyti juodai dienai.

Tačiau tik ne tai, ką matėme priešingoje aikštelės pusėje.

Prieš mačą didelis dėmesys buvo skiriamas „Maccabi“ trūkumams. Žaisti negali galvą susitrenkęs komandos gynybai itin svarbus, mobilus, šilto ir šalto matęs centras Othello Hunteris. Vis dar žaisti negali ir Izraelio krepšinio žvaigždė Omri Casspi.

Daug kalbėta apie „Maccabi“ žvaigždę Scottie Wilbekiną, tačiau mačo pradžioje jo taškų sąskaita buvo „sausa“ ir tikrai ne šis amerikietis buvo „Žalgirio“ bėda. Izraelio klubas be S. Wilbekino turi dar ne vieną individualiai pajėgų žaidėją – Elijah Bryantas, Tyleris Dorsey, sužibėjęs gynėjas Chrisas Jonesas.

Būtent individualus talentas šį kartą „Žalgirio“ gynybai ir tapo didžiausiu peiliu – kauniečių gynyba vienas prieš vieną tiesiog kraujavo.

Kaip pavyzdį galima pateikti Ch. Joneso efektą. Kai rungtynės antrajame kėlinyje buvo galutinai laužiamos, nors „Maccabi“ dar buvo sąlyginai arti, šis amerikietis gynėjas tiesiogiai prisidėjo bent prie aštuonių iš eilės savo komandos taškų. Šioje „Žalgirį“ skandinusioje serijoje prisidėta ne tik taškais ar rezultatyviais perdavimais, tačiau ir judesiais pirmosiomis atakų akimirkomis, kai gynyboje vienas prieš vieną už nugaros buvo staigiai palikti tiek jam parankus Lukas Lekavičius, tiek ir lėtesnis A.Milaknis.

O atsidūrus baudos aikštelėje prieš išbalansuotą gynybą atsiveria ne vienas atakos tęsinio variantas – bent du ties trijų taškų linija tykantys toliašaudžiai, arba atakuoti pačiam. Būtent tokiu būdu tritaškius rinkosi tokie žaidėjai kaip sezono nusivylimu iki šiol laikytas Draganas Benderis ar Ozas Blayzeris. Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių – analogiškų situacijų sudorojus varžovą vienas prieš vieną turėjo tiek T. Dorsey, tiek ir šįkart tokie triukšmingi nebuvę E. Bryantas su S. Wilbekinu.

Apskritai, daug kalbėta apie patikrintas „Maccabi“ garsenybes, tačiau liūto dalį (47) taškus pelnė nuo suolo pakilę krepšininkai. Būtent jų indėlis iš esmės nulėmė ir tą garsųjį Tel Avivo klubo spurtą 20:0.

„Puolime problemos nėra tragiškos, nors neįmetėme net 60-ies taškų. Bet nuo gynybos reikia pradėti. Kai pavyksta gynyba, galima greitai bėgti, kas mums geriausiai ir sekasi“, – po rungtynių „Žalgirio“ televizijai sakė M.Grigonis.

„Turėjome daug bėdų išlaikydami varžovus iš priekio, – neslėpė ir M.Schilleris. – Jie gerai veržėsi po krepšiu ir nusimetinėjo kamuolius. Tel Avivo komanda kūrėsi gerus metimus ir juos pataikė. Negalėjome jų sulaikyti ir mums dėl to skaudėjo.“

M. Schilleris po šių rungtynių kone pirmą kartą garsiai prabilo apie tai, kaip gynyboje jo komanda kenčia dėl Patricio Garino netekties. Be jokios abejonės, tai nėra tik pasiteisinimas – dėl tikro, tvirto ir fiziško trečiojo numerio neturėjimo „Žalgiris“ kol kas kentėjo daugelyje rungtynių, ir, panašu, kentės dar ilgai.

„Į komandą Patricio kvietėmės tam, kad ginantis perimetre jis būtų pagrindinis žmogus“, – sakė strategas.

„Žalgiris“ pralaimi jau trečią mačą per pastaruosius keturis susitikimus, ir po truputį tas svaiginantis keturių pergalių startas lieka užmarštyje, o pirmosiomis sezono savaitėmis strigę grandai po truputį atranda savo ritmą.

Bet net ir tos serijos metu neatrodė, kad „Žalgiris“ būtų žaidęs ilgoje distancijoje patikimą krepšinį. Tiesa, esminis skirtumas buvo tas, kad tas krepšinis bent kurį laiką buvo laimintis. Tačiau praėjus aštuoniems turams, mes vis dar nežinome, koks yra tikrasis šio sezono „Žalgiris“.

Vasarą kardinaliai žaidimo filosofiją pakeitęs Lietuvos grandas sezono starte tapo didžiausia Eurolygos mįsle, kai sugebėjo įsitaisyti tarp lyderių. Tačiau dabar per pastarąsias ketverias rungtynes praleidžiama vidutiniškai po 86,5 taško, ir, panašu, kad gynybinės M. Schillerio užkartos Eurolygoje elitiniams žemyno treneriams nebėra jokia staigmena.

Sezono pradžioje net patys žalgiriečiai stebėjosi, kaip griežtai suvaržyti buvo visi keturi varžovai, kuomet Kauno klubas vidutiniškai praleido tik po 69,7 taško. Dabar nuotaikos kardinaliai kitos.

„Ką gero galima pasiimti iš Tel Avivo? Nebent orą. Daugiau čia nieko teigiamo nebuvo“, – trumpai, tačiau išraiškingai rungtynes nupiešė M. Grigonis.

Eurolygos turnyrinė lentelė:

Eurolygos tvarkaraštis: