Pasaulio čempionate sidabrą iškovojusi S.Kazlauskienė: „Jaučiau turinti neužbaigtų reikalų mėgėjuose“ (3)
Sandra Kazlauskienė | Instagram.com nuotr
„Na, tą medaliuką treneriui parvežti. Kaip nors tą medaliuką“, – sukosi pasaulio kultūrizmo ir fitneso čempionate sidabrą bikinio kategorijoje iki 158 cm iškovojusios šiaulietis Sandros Kazlauskienės galvoje per apdovanojimų ceremoniją.
„Sidabras? Vau! Tai tarsi auksas man, – neslėpė emocijų atletė. – Ašarų? Ne, nebuvo. Auksą laimėję dažnai verkia. Dabar tiesiog pasipuošiau šypsena iki ausų, kad ant krūtinės – ne bronza, o sidabras“.
Aukso medalį kategorijoje iki 158 cm iškovojo ukrainietė Marija Burlaka, bronza pasipuošė Marija Sava iš Rumunijos.
„Mūsų šešete buvo absoliuti Europos ir pasaulio čempionė. Stovėti scenoje prie tokio žmogaus? Nublanksti prieš jį dešimt kartų, – sakė sporto klubo „Fortūna“ sportininkė. – Kai skelbė ketvirtą vietą ir neišgirdau savo pavardės, apsidžiaugiau. „Viskas tvarkoje, medalis yra“ pagalvojau. Širdis džiaugėsi, žinojau, kad ir treneris Arūnas Vandys džiaugsis. Išpildžiau tai, dėl ko važiavau. Tai smagus jausmas“.
„Kodėl iškart pagalvojau apie trenerį? – klustelėjo S.Kazlauskienė, jau ruošdama atsakymą. – Nes „aš“ esu mūsų bendras darbas. Tai yra mūsų bendras išgyvenimas. Tai labai sudėtingas dviejų žmonių darbas 24 valandas per parą: ryte atsikeli ir gauni žinutę „Kaip svoris?“, per pietus – „Kaip jautiesi?“, vakare eini kartu sportuoti, mokaisi pozuoti, analizuojate, kartu sužiūrite mitybos planus, sprendžiate, ką galima daryti geriau. Tai yra nuolatinis darbas... Žinau, kad visi mano, kad trenerio darbas prasideda pirmosiomis pasirengimo varžyboms dienomis. Taip nėra. Treneris iš gyvenimo nedingsta niekada – ištisi metai, ištisos paros. Taip gimsta dviejų žmonių bendras tikslas“.
S.Kazlauskienė žino: „Abu nori, abu tiki“.
„Žinote, šiame sporte nėra vieno „aš“... Čia yra „mes“, – pabrėžė ji.
Varžovių „baimė“
„Aš norėjau bent jau bronzos... Negaliu pasakyti, kad tikėjau medaliu, bet tikrai jį programavau, – į klausimą, ko tikėjosi vykdama į pirmenybes, atsakė S.Kazlauskienė.
Ji prisipažino, kad prieš varžybas jautėsi konkurencinga, o sportinė forma džiugino.
„Anksčiau į varžybas važiuodavau ir galvodavau „Na, Sandrute, kad bent į finalą“ ir tikrai džiaugdavausi į jį patekusi, – nusijuokė sportininkė. – O dabar važiuoju bijodama varžovių, bet galvoju, kad ir jos galėtų manęs bijoti“.
Paklausta, ar pajautė tą varžovių baimę, S.Kazlauskienė susimąstė. „Tik pastebėjau, kad pasirodžius varžybų dalyvių sąrašams, visi sujudo „Instagram’e“ – mačiau, kad daugėja sekėjų. Pati visas konkurentes jau seniau sekiau. Man patinka matyti, kaip joms sekasi, kokias klaidas daro. Stebėjau, kas naujo, kas seno, kas į „profus“ išėjo. Daugelis sportininkių atvyko po Europos čempionato, kuriame manęs nebuvo. Ar jos manęs bijojo? Nežinau, bet po apdovanojimų visos pasveikino, paspaudė ranką“.
Sezonas slydo pro šalį
Prieš dvejus metus S.Kazlauskienė džiaugėsi Europos pirmenybių aukso medaliu. Per metus sportininkė galėjo apsispręsti, ar tampa „Elite Pro“ atlete. „Buvo minčių, kad varžybose dalyvausiu 2019-ųjų rudenį, tačiau norėjome didesnio progreso. Su treneriu A.Vandžiu nusprendėme, kad imsime „Elite Pro“ kortą, – pasakojo atletė. – Pradėjome ruoštis 2020-ųjų pavasariui. Bet pasaulinę situaciją mes žinome – varžybos buvo atšauktos. Likau be jų. Širdy vis dar gyveno keistas jausmas dėl tų „pro“ varžybų. Aš labiau vertinu mėgėjų Europos ir pasaulio čempionatus. Mano manymu, tai yra stipresni ir didesni turnyrai. Ilgai diskutavome su treneriu, norėjau atsisakyti „Elite Pro“ statuso. Pavasaris prabėgo, pradėjome rengtis rudenio sezonui“.
Rugpjūčio pabaigoje S.Kazlauskienė planavo žengti į „pro“ sceną Švedijoje. „Bet išgirdome, kad varžybos keliamos į 2021-uosius, – šyptelėjo S.Kazlauskienė. – Nusprendėme, kad privalome sudalyvauti kažkur. Arūnas sutiko, o aš apsidžiaugiau, nes jaučiausi nebaigusi reikalų mėgėjuose. Treneriui pasakiau, kad dar turiu, ką ten nuveikti“.
Taip buvo apsispręsta dėl starto Ispanijoje vykusiose pasaulio pirmenybėse.
„Nors ir čia buvo baimės, kad varžybos dėl pandemijos gali neįvykti“, – sakė S.Kazlauskienė.
Paklausta, ar pasaulio čempionato sidabras yra taškas mėgėjų varžybose, sportininkė nusijuokė. „Oi, ne, reikalai nebaigti. Juk sidabras nėra auksas, – ryžtingai nukirto ji. – Visada yra faina, kai turi, kur tobulėti“.
S.Kazlauskienė neslėpė – dabar poilsis ir vėl pasirengimas... „Kažkam, – nusijuokė atletė. – Žvelgiu jau į kitus metus. Juk šis hobis tapo mano gyvenimo būdu. Man tai patinka“.
2016-aisiais tarptautinėse varžybose debiutavusi sportininkė atvira: niekada negalvojo, kad hobis pavirs tokiais rimtais reikalais.
„Ne, nes tiesiog galvojau „ai, pabandysiu“, – sakė S.Kazlauskienė. – Pradžia – tarsi žaidimas. Bet visi treneriai man siūlė vykti į varžybas – mažutė, smulkutė. Ir pirmosios varžybos buvo žaidimo forma – gražu, niekada negalėjau tapti modeliu dėl žemo ūgio, o čia jau galėjau pasireikšti. Pradėjau į viską gilintis, po kiekvienų varžybų atsirasdavo motyvacijos tobulinti savo kūną. Bet niekada nebūna, kad ateini ir laimi... Tai ilgas procesas“.
2016-ųjų pasaulio pirmenybėse lietuvaitė nepateko į TOP-15. Po dviejų metų ji buvo aštunta. „O jau dabar, štai, vicečempionė, – šypsojosi atletė. – Jau gerai. Tik kelią reikia pasiryžti nueiti. Bet tame čia ir įdomumas, kai gali kilti aukštyn“.
Maksimalus saugumas
Koronavirusas pakeitė kultūrizmo varžybas. Pasak S.Kazlauskienės, pasaulio čempionate buvo griežtai laikomasi visų saugumo taisyklių.
„Stebima, kaip sportininkai yra užsidėję kaukes – burna ir nosis turi būti uždengtos. Visur dezinfekcinis skystis, matuojama kūno temperatūra, scenoje atstumas tarp dalyvių sužymėtas. Viskas griežtai, – teigė S.Kazlauskienė. – Įsivaizduokite, net laiptelių į sceną turėklai dezinfekuojami po kiekvieno prisilietimo. Aplink visi viešbučiai uždaryti – veikė tik tie, kuriuose gyveno sportininkai“.
O ir teisėjai sceną stebėjo iš toliau, o nuo sportininkų juos skyrė stiklo siena.
„Bet girdėjau, kad dėl to buvo keblumų – ne visi teisėjai gerai įžiūrėjo scenos šonuose stovinčius sportininkus. Mačiau, kad jie visaip kraipėsi, bandė įžiūrėti, – pasakojo S.Kazlaukienė. – Bet jau pasklido kalbos, kad į Santa Susanna kelsis ir „Pro“ turnyrai, nes čia visos sąlygos tam sudarytos“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
