„Riterių“ futbolininkai: apie psichologiją, triuškinamus pralaimėjimus, koronavirusą ir pamokas kitam sezonui (4)

Blogiausią sezoną klubo istorijoje sužaidę sostinės „Riterių“ futbolininkai nesikrato atsakomybės bei be užuolankų dėlioja nesėkmės priežastis, kurių buvo ne viena. Galime pradėti nuo to, kad prieš sezoną atrodė, jog 2019-ųjų pabaigoje solidų žaidimą demonstravusi ir beveik visą branduolį išsaugojusi komanda turėjo užaugti.

„Akivaizdu, kad kalbos ir liko kalbomis, o realybė buvo kitokia. Kitas dalykas – varžovai gerokai sustiprėjo. Tiek „Kauno Žalgiris“, tiek „Panevėžys“ žengė didelius žingsnius į priekį, o mes labai ilgai ieškojome savo kelio, tačiau stabilumo trūkumo atsikratyti taip ir nesugebėjome“, – komentavo komandos kapitonas Tadas Simaitis.

„Visų pirma, prastas startas nesuteikė pasitikėjimo savo jėgomis, po to sekė nemažai pasikeitimų komandoje, o galiausiai papuolėme į psichologinę duobę. Neabejoju, kad daug kas pritartų, jog mums trūko vyresnių žaidėjų tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Jauniems žaidėjams labai svarbus yra sezono startas, o mes starte, kaip minėjau, pasitikėjimą praradome“, – T. Simaičiui antrino šiemet pirmąsyk kvietimo į nacionalinę rinktinę sulaukęs Dominykas Barauskas.

Galime prisiminti, kad 2020-ųjų sezoną „Riteriai“ „Sportimos“ manieže pradėjo pralaimėjimu „Kauno Žalgiriui“ 0:3. Tuomet sekė ilgas dviejų mėnesių karantinas, kuris dar labiau išbalansavo komandą.

„Aš nežinau, kokias treniruočių sąlygas karantino metu turėjo kitos komandos, bet mes tikrai netinginiavome ir dirbome, kaip tuo metu buvo įmanoma. Iškart po karantino nugalėjome „Žalgirį“. Tikriausiai, tose rungtynėse išnaudojome viso sezono sėkmės limitą. Gal tai skamba banaliai, bet pirmoje sezono pusėje fortūna per dažnai nusisukdavo nuo mūsų. Buvo ne vienos rungtynės, kur lyg ir turėdavome persvarą, tačiau galiausiai sužaisdavome lygiosiomis ar net pralaimėdavome“, – svarstė D. Barauskas.

Per šį sezoną „Riteriai“ net du kartus patyrė pralaimėjimus tokiais skirtumais, kokiais nebuvo pralaimėta niekada per visą klubo istoriją. Priminsime, kad antrajame rate „Žalgiriui“ buvo pralaimėta 0:7, o ketvirtajame rate – „Sūduvai“ 1:7.

„Šias rungtynes skyrė nemažas laiko tarpas. Prieš „Žalgirį“ pralaimėjome būdami, turbūt, prasčiausios psichologinės būklės. Žinoma, ir „Žalgiris“ buvo kupinas ryžto atsirevanšuoti už pralaimėjimą pirmajame rate. Kalbant apie pralaimėjimą „Sūduvai“, tai dėl traumų ir diskvalifikacijų buvo iškritę per daug žaidėjų. Tiems, kurie juos pakeitė, daugybė dalykų nepavyko“, – dvejas skaudžiausias sezono akistatas prisiminė T. Simaitis.

Pozityvo visame šiame nelaimėtų rungtynių sezone įnešė venesueliečio Angelio Lezamos ir vyriausiojo trenerio Tommi Pikkaraineno prisijungimas. Pirmasis debiutinėse rungtynėse prieš „Žalgirį“ parodė, kad yra pasiruošęs būti lyderiu, antrasis padėjo suvienyti komandą ir leido jai patikėti savo jėgomis.

„Su Angeliu pradėjome žaisti geresnį futbolą, jis pridėjo aštrumo atakose, todėl pradėjome mušti daugiau įvarčių. Prisijungus treneriui, atgavome pasitikėjimą, sužaidėme kelias labai geras rungtynes, o ir apskritai „Riterių“ žaidime atsirado gerokai daugiau teigiamų aspektų“, – mintimis dalinosi D. Barauskas.

„Be abejonės, Angelis mūsų komandą pastūmėjo į priekį, o Tommi surado mūsų komandos kelią, kuriuo iš lėto pradėjome eiti“, – kolegai pritarė T. Simaitis.

Pats didžiausias pozityvo pliūpsnis buvo pergalė UEFA Europos lygos atrankos pirmajame etape prieš „Derry City“. Tuo metu atrodė, kad šis laimėjimas iš esmės pakeis komandos psichologinę būseną.

„Tos rungtynės buvo tarsi įrodymas, kad galime žaisti geriau. Europos lygos atrankos pirmasis etapas buvo vienas iš klubo keltų tikslų, tai galime pasidžiaugti, kad bent šis jis buvo pasiektas“, – sakė T. Simaitis.

Tuo metu dar buvo galimybių pakovoti ir dėl kitų tikslų, deja, visas kortas sumaišė D. Barausko teigiamas COVID-19 testas. Po dviejų savaičių saviizoliacijos komanda atrodė tarsi nesava.

„Tos dvi savaitės padarė milžinišką įtaką sezono pabaigai. Aš suprantu, kad jei planuojame išmokti gyventi su koronavirusu, privalome prie viruso prisitaikyti. Vis tik, tokia taisyklė, kad visa komanda dviem savaitėms turėjo izoliuotis, nėra normali. Tai visiškai beprasmiška. Ypač po to, kai per tris dienas paaiškėjo, kad testo rezultatas nėra teisingas. Ta žinia buvo nuvilianti ir kelianti pasipiktinimą.

Reikia suprasti, kad „Riteriai“ ir „Panevėžys“ yra panašaus pajėgumo komandos, tačiau turėjusios visiškai skirtingus pasiruošimus svarbiausioms sezono rungtynėms. Kai panevėžiečiai intensyviai ruošėsi pusfinaliui, mes namie žiūrėjome „Netflix“. Natūralu, kad laimėjo „Panevėžys“, – apmaudo dėl susiklosčiusios situacijos neslėpė T. Simaitis.

Po to „į vienus vartus“ pralaimėto pusfinalio „Riteriams“ sezone liko sužaisti dvejas rungtynes. Dvi pergalės būtų pakėlusios komandą ant ketvirtojo A lygos čempionato turnyrinės lentelės laiptelio. Deja, per tas rungtynes buvo iškovotas vos vienas taškas.

„Paskutinėse rungtynėse prieš „Kauno Žalgirį“ žaidėme tikrai neblogai. Mačo pabaigoje pakilome į tikrą šturmą, kovojome iki pabaigos, deja, įvarčio neįmušėme. Norėtųsi, kad tokios pamokos iki kito sezono būtų išmoktos kuo geriau – nesubyrėti po praleisto įvarčio ir kiekvienoms rungtynėms nusiteikti taip, lyg jos būtų svarbiausios gyvenime“, – reziumavo D. Barauskas, Kaune vilkėjęs kapitono raištį.

„Įvarčiams mušti reikalinga kokybė ir meistriškumas. Šiemet kokybės mūsų žaidime labai trūko. Laikai, kai didesnė kamuolio kontrolė laimėdavo rungtynes, baigėsi. Tikiu, kad stabilumas ir teisingas kelio pasirinkimas atveda į pergales. To mūsų komandai ir palinkėsiu!“, – motyvacijos nestokojo ir T. Simaitis.