V.Lipkevičius: „Stengsimės būti tokie patys alkani, nepasiduodantys ir nepaisantys autoritetų“ VIDEO

 Pasiruošimą naujajam sezonui tęsiantis Panevėžio „Lietkabelis“ sužaidė jau penkerias draugiškas rungtynes, bet sirgaliai pasikeitusios komandos žaidimo dar nematė. Puikią progą tai padaryti panevėžiečiai ir miesto svečiai turės jau rugsėjo 14–15 dienomis „Cido“ arenoje, kadangi vyks tradicinis Raimundo Sargūno taurės turnyras.

Pusfinalyje „Lietkabelis“ išbandys jėgas su Uogrės „Ogre“ (19.30 val.), o kitą porą sudarys Utenos „Juventus“ bei „Šiauliai“ (17.00 val.). Antradienį bus žaidžiama dėl trečios vietos (nuo 17.00 val.), o didysis finalas prasidės 19.30 val. Bilietus galite įsigyti paspaudę ČIA.

Komandos kapitonas Vytenis Lipkevičius „kklietkabelis.lt“ svetainei prisipažino, kad pasirinkimą likti Panevėžyje lėmė tiek vyr. trenerio Nenado Čanako figūra, tiek faktas, kad jo šeima labai gerai jaučiasi būdama Aukštaitijos sostinėje.

– Kas lėmė pasirinkimą likti „Lietkabelyje“?

– Didelis argumentas buvo treneris. Jeigu turi šeimą ir ji jaučiasi patogiai, tai taip pat yra didelis pliusas. Visame sporte buvo toks neaiškumas, todėl nusprendėme pasirinkti patikrintą bei saugų variantą.

– Kodėl jums patinka žaisti pas N.Čanaką?

– Jis yra šiuolaikinis žaidėjų treneris, kuris labai rūpinasi ne tik fizine būkle, bet ir psichologine. Čanakas jaučia, kada reikia šiek tiek atleisti vadeles, o kada – paspausti žaidėją. Nė vienas pas jį žaidęs krepšininkas nepasakytų, kad nenorėtų daugiau ten rungtyniauti. Šiuolaikiniame krepšinyje tai yra didelis pliusas, kai žaidėjai jaučia pagarbą treneriui, nes tada labiau už jį kovoja.

– Praėjęs sezonas buvo nutrauktas netikėtai. Dėl ko jautėte didžiausią apmaudą?

– Tas sezonas buvo toks labai įdomus, nes prieš jo pradžią buvome šiek tiek „nurašyti“. Žaidėjai susirado savo vietas ir žaidimas buvo gražus akiai. Buvome fiziški, greiti, staigūs. Toks jausmas, kad galėjome „pakutenti“ kažką. Vis dėlto viskas baigėsi ir dabar reikia kibti į darbus bei žiūrėti, kaip viskas susiklostys.

– Ar paskirtas bronzos medalis jus džiugina?

– Ar bronza, ar sidabras, tu nelaimėjai jo. Tiesiog paskirtas dėl tam tikrų aplinkybių. Nemanau, kad kažkas jį vertina. Tikimės, kad šiame sezone nebus nenumatytų aplinkybių ir galėsime baigti sezoną.

– Kiek įtakos jūsų gyvenimui turi situacija su koronavirusu?

– Kai yra šeima, pernelyg įpročių nepakeisi. Pradžioje buvo sunku, nes buvo daug apribojimų. Kadangi gyveni su šeima, viešumoje stengiesi būti mažiau, nes nesinori atnešti viruso nei į namus, nei į komandos rūbinę. Kiekvienas stengiamės išvengti nereikalingų kontaktų su žmonėmis.

– Europos taurėje laukia grėsmingi varžovai. Ar jie negąsdina?

– Manau, kad dabar matome tik komandų pavadinimus. Kai prasidės sezonas, viską pamatysime. Mūsų pagrindinis darbas yra sulipti į vieną komandą, kuri veiktų kaip darnus mechanizmas. Svarbiausia yra duoti kovą visiems varžovams, kad niekas negalvotų, jog gali atvažiuoti ir užmėtyti mus kepurėmis.

– Ar labai skirsis komandos žaidimas nuo to, kurį sirgaliai matė praėjusiame sezone?

– Manau, kad treneris turi savo braižą ir jį išlaikys. Gynyboje turėsime būti agresyvūs, o atkovojus kamuolį bėgti į greitą puolimą. Keistis gali smulkmenos, kai bus atsižvelgiama į kiekvieno žaidėjo individualius sugebėjimus.

– Kokie „Lietkabelio“ tikslai?

– Kiekvienas mačas mums yra kaip finalas ir mes norime nugalėti. Kas bus pavasarį, tada matysime. Reikia mažiau kalbėti, o daugiau daryti.

– Ką galite pažadėti sirgaliams?

– Praėjusiame sezone aistruoliai mums buvo labai gera parama ir jautėsi didelis jų impulsas. Savo žaidimu ir atsidavimu prisikvietėme vis daugiau sirgalių. Stengsimės būti tokie patys alkani, nepasiduodantys ir nepaisantys autoritetų, o panevėžiečiai tai įvertins bei mus palaikys.