Kovai dėl Pabaltijo čempiono titulo besirengiantis E.Petrauskas: „Paruošiu nokautuojantį smūgį“ (16)

Atnaujinęs savo boksininko karjerą Londono olimpinių žaidynių prizininkas Evaldas Petrauskas rugpjūčio pradžioje „KOK Summer Special Edition 2020“ turnyro ringe įveikė lenką Lukaszą Leczyckį ir jau pradėjo pasirengimą kovai dėl „Dream Boxing“ organizacijos Pabaltijo čempiono titulo – rugsėjo 26 dieną laukia šešių raundų dvikova su Estijos boksininku.

Kovoje su L.Leczyckiu 28-ų lietuviui prireikė visų keturių raundų. „Galėjo būti ir geriau, – sportas.lt prisipažino E.Petrauskas. – Žinoma, nebuvo viskas jau taip ir prastai. Man užteko ištvermės, tačiau nesugebėjau tinkamai prieiti prie varžovo, nesugebėjau tiksliai pataikyti. Skubėjau, norėjau kuo greičiau baigti kovą, tačiau šio plano įgyvendinti nepavyko. Nokauto nebuvo. Bet tikiu, kad gerbėjų nenuvyliau ir pademonstravau visai neblogą kovą“.

Sportas.lt žiniomis, rugsėjo 26 dieną „KOK Classic“ turnyro ringe E.Petrauskas surems pirštines su devyniolikmečiu Semionu Kamaninu iš Estijos, profesionalų ringe debiutavusiu praeitais metais. E.Petrauskas teigė, kad pasirengimas šiai kovai – jau pradėtas.

„Buvau nuvykęs pasparinguoti į Latviją, o nuo pirmadienio prasidėjo dar intensyvesnis darbas, – sakė E.Petrauskas. – Šįkart pasirengimas bus truputį kitoks. Koncentruosiu dėmesį į vieną nokautuojantį smūgį. Atidirbinėsiu kelias kombinacijas ir bandysiu jas panaudoti kovoje. Pamatysime, ar viskas gausis“.

Paklaustas, ar jaučiasi pilna koja sugrįžęs į ringą, E.Petrauskas nusišypsojo: „Prisipažinsiu, kad tikrai ne. Dar nesu pasiekęs tos sportinės formos, kuria galėčiau džiaugtis. Bet, manau, kad netrukus sugrįšiu į savo tikrąsias sportines vėžes ir viskas bus daug geriau negu dabar“.

Pasak svorio kategorijoje iki 65 kilogramų kovojančio E.Petrausko, profesionalaus boksininko duona nėra lengva ir, bent jau kol kas, ne pati saldžiausia. „Viskas čia prasideda nuo nulio – reikia išsikovoti vardą, jei nori uždirbti pinigų. Kol kas dirbame dėl „kapeikų“, tačiau tokia pradžia ir turi būti, nieko kito ir nesitikėjau, – šypsojosi boksininkas. – Tikiu, kad ateityje viskas bus geriau ir pajausime saldesnį tos duonos skonį“.

Evaldas Petrauskas l Manto Stankevičiaus nuotr.

Jau prieš keturių raundų kovą su Lenkijos atstovu Lukaszu Leczyckiu buvo kalbama, kad sekanti kova bus dėl „Dream Boxing“ organizacijos pasaulio čempiono titulo, tačiau planai pasikeitė – bus kovojama dėl Pabaltijo čempiono titulo.

„Tasai čempioniškas kelias – sunkus. Lengva tikrai nebus, tačiau iki pasaulio čempiono diržo dar turiu įveikti tam tikrus mažus etapus. Dėl to nesijaudinu – mano požiūris į sportą dabar yra labai rimtas, pasaulio čempiono diržą aš tikrai turėsiu“, – sakė E.Petrauskas.

Priminsime, kad E.Petrauskas yra per savo karjerą mėgėjų ringe yra sukaupęs nemažą trofėjų kolekciją. Svarbiausi jų – Europos jaunimo čempionas (2009), pasaulio jaunimo vicečempionas (2010), jaunimo olimpinių čempionas (2010) ir, žinoma, boksininko kolekcijoje – Londono olimpinių žaidynių (2012) bronza.

Evaldas Petrauskas l Manto Stankevičiaus nuotr.

Sulaukęs klausimo, kodėl profesionalo karjera neprasidėjo anksčiau, E.Petrauskas pripažįsta, kad visas jo dėmesys buvo nukreiptas į rezultatus mėgėjų bokse. „Tiesą pasakius, tuomet net neturėjau minčių apie profesionalų boksą, o dabar man padeda Donatas Simanaitis ir Andrius Danilaitis, kurie manimi tiki. Žinoma, negalėčiau ir be savo trenerio Vladimiro Bajevo, – kalbėjo sportininkas. – Lietuvoje ruoštis aukšto lygio profesionalų kovoms yra sunku, nes trūksta partnerių, nėra daug suinteresuotų į tave investuoti. Sunku, bet žingsnis po žingsnio man gaunasi. Reikėjo profesionalo karjerą pradėti po Londono olimpinių? Bet aš norėjau dar ne kartą kovoti dėl olimpinio medalio. Norėjau iškovoti aukštesnės prabos olimpinį medalį. Norėjau tapti vieninteliu šalies boksininku, dalyvavusiu trijose olimpinėse žaidynėse. Tai būtų buvęs rekordas. Planai sukosi tik apie mėgėjus. O šeimyninės aplinkybės nepridėjo noro važiuoti kur nors į užsienyje. Maniau, kad viskas bus kitaip... Bet savo sprendimų nesigailiu – turiu nuostabią šeimą, puikius namus, neblogą karjerą ir darbą, kuris mane džiugina. Viskas yra gerai“.