Neįprastas penkiakovininkų sezonas – naujų iššūkių paieškos metas
Justinas Kinderis ir Ieva Serapinaitė l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Pats sunkiausias dalykas sportininkui – nežinomybė, – sportas.lt teigė šiuolaikinės penkiakovės atstovas Justinas Kinderis. – Jau dabar yra aišku, kad pagrindinių varžybų šiais metais nebus, todėl bandome kelti sau naujus tikslus ir rengiamės startams kitų sporto šakų varžybose“.
Lengvoji atletika, triatlonas – būtent apie šias sporto šakas dabar galvoja penkiakovininkai.
J.Kinderis jau varžėsi su pajėgiausiais šalies lengvaatlečiais Lietuvos pirmenybėse 5000 metrų bėgime, o Ieva Serapinaitė po truputį pratinasi prie triatlono atmosferos – dalyvavo Trakų triatlono komandinėje sprinto rungtyje.
Kiek pasikeitė ir sportininkų treniruotės – štai J.Kinderis ir Ieva Serapinaitė atrado plaukimą atviruose vandenyse. Penkiakovininkai kartą į savaitę savo plaukimo įgūdžius gerina Žaliuosiuse ežeruose .
„Sportininkui varžybos yra būtinos, todėl adrenaliną gauti stengiamės iš kitų varžybų, – kalbėjo J.Kinderis. – Neslėpsiu, yra šiek tiek nusivylimo, kad mūsų sezonas yra sustabdytas. Iki liepos vidurio buvo daug neaiškumų, bet dabar jau žinome, kad nieko nebus“.
Iki šiol sklando gandai, kad gruodžio mėnesį pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionatą mielai apsiimtų organizuoti Meksika. „Bet tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija nėra labai tuo suinteresuota – nemanau, kad bus rizikuojama sportininkų sveikata. Juk situacija pasaulyje kol kas negerėja, – kalbėjo J.Kinderis. – Be to, tai nebūtų konkurencingas čempionatas, nes vieni sportininkai negali treniruotis, kiti negali niekur išvykti. Gal tai galėtų būti vykdoma turnyro forma, bet to įvardinti kaip pasaulio čempionatą, nemanau, kad būtų sąžininga. Netikiu, kad tai būtų garbingas pasaulio čempiono titulas“.
Tačiau pasaulinis pauzės mygtukas padėjo I.Serapinaitei atrasti naujų dalykų.
„Dviratis, – net nesuabejojusi tarė sportininkė. – Tai man yra naujai atrasta sporto šaka. Justinas jau dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o aš su treneriu pakalbėjau, kad visai smagu būtų sudalyvauti triatlono sprinto varžybose – dviračiu važiuoti moku, plaukimas ir bėgimas yra artimos sporto šakos. Toks ir yra dabar mano tikslas – triatlono varžybos“.
Čia tuoj pat įsiterpė J.Kinderis: „Ieva dabar išgyvena savęs atradimo laikotarpį. Pastebėjau, kad dabar tasai juodas darbas, kurio reikalauja sportas, jai pagaliau tampa malonus ir kasdieniškas. Matau treniruotėse, kad situacija tik gerėja. Tikiu, kad kitas sezonas nustebins ją pačią ir kitus“.
Sulaukę klausimo apie į kitus metus nukeltas Tokijo olimpines žaidynes, sportininkai nusišypsojo.
„Neįmanoma, kad jos neįvyks, – tarė J.Kinderis. – Kalbų ir straipsnių apie galimai neįvyksiančias žaidynes aš tiesiog neprisileidžiu. Tuo nesidomiu ir nediskutuoju. Gyvenu faktu, kad olimpinės žaidynės turi įvykti, o aš turiu būti pasirengęs jose startuoti. Gal ir bėgu nuo atsakymo, bet man tai padeda išlaikyti aštresnę motyvaciją ir jausti atsakomybę prieš save – ten startuosiu ir privalau ruoštis visais įmanomais būdais“.
Jeigu J.Kinderis jau turi vietą Tokijo olimpinėse žaidynės, tai I.Serapinaitės situacija kiek kitokia: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė turi garantuotą kelialapį, tačiau dėl dar vienos vietos merginoms teks kovoti reitingo lentelėje. Kol kas pagal reitingą į olimpines žaidynes patenka Gintarė Venčkauskaitė.
„Atvirai? Aš sugebėjau išnaudoti laiką, kurį man suteikė pandemija – skyriau daugiau laiko tam, kas man prasčiau sekėsi iki šiol. Turiu visą sezoną, kurį galiu skirti bėgimo įgūdžiams lavinti. Atsirado tam daugiau laiko, – kalbėjo I.Serapinaitė. – Reitingas? Kurį laiką jau nebuvo varžybų, olimpiniai taškai nebuvo skaičiuojami. Tikiu, kad viskas gali būti pradėta skaičiuoti nuo nulio. Todėl, gali būti, kad man viskas tik į naudą. Esu motyvuota kur kas labiau negu praeitą sezoną... Rudenį man buvo sunku viską pradėti, nes kamavo keisti susirgimai – į varžybas važiuodavau, galima sakyti, nepasirengusi. Tikiuosi, kad ši vasara ir ruduo leis man patobulėti bėgimo rungtyje ir kitais metais rezultatai bus geresni“.
Išgirdęs, kad treniruočių partnerė užsiminė apie rudeninę sportinę formą, J.Kinderis prisiminė diskusijas apie koronavirusą.
„Lapkričio pradžioje buvome pasaulio kariškių sporto žaidynėse Uhane, kuriame viskas prasidėjo, o Ieva gruodžio mėnesį nerado sau vietos – buvo padaryta labai daug įvairiausių tyrimų, bet daktarai nerado jokio atsakymo, – kalbėjo J.Kinderis. – Diskutavome, galbūt, kai kurie virusu persirgo kur kas anksčiau negu viskas paaiškėjo. Tik Ieva pradėdavo treniruotis, krisdavo į duobę...“
„Du mėnesius tikrai buvau atkritusi“, – konstatavo I.Serapinaitė.
„Bet niekas tuomet net nekalbėjo apie koronavirusą, niekas net nežinojo apie jį“, – traukė pečiais J.Kinderis.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
