Baimė dviračių sporto pasaulyje: „Tour de France“ atšaukimas sukeltų ekonominę griūtį

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad dėl koronaviruso grėsmės šalyje iki pat liepos vidurio negalės vykti jokie masiniai renginiai.

Iš karto imta kalbėti, kad toks sprendimas praktiškai panaikina viltis birželio 28 d. surengti „Formulės 1“ etapą Prancūzijoje, net jei būtų sutikta lenktyniauti be žiūrovų. Veikiausiai teks atšaukti ir krepšinio sezoną, kurį dar buvo tikimasi pratęsti.

Visgi, su didžiausiu nerimu artėjančių mėnesių laukia dviračių sporto pasaulis, mat iškilo grėsmė svarbiausioms lenktynėms „Tour de France“. Jos turėjo startuoti birželio 27 d. ir baigtis liepos 19 d., bet jau aišku, kad tokiu metu rengti lenktynes būtų neįmanoma. Net jei gatvėse būtų draudžiama rinktis žiūrovams, lenktynių metu važiuotų kone 200 dviratininkų, o kur dar visas jiems reikalingas aptarnaujantis personalas, todėl tai neabejotinai pažeistų karantino sąlygas.

Dviračių sporto pasaulyje kuriamas planas, kaip būtų galima išgelbėti tris svarbiausias metų daugiadienes lenktynes – „Tour de France“, „Vuelta a Espana“ ir „Giro d‘Italia“. Teigiama, kad „Tour de France“ galėtų būti perkeltos į rugpjūčio 2-25 d. „Vuelta a Espana“ iš rugpjūčio būtų perkeltos į rugsėjį, o „Giro d‘Italia“ – iš gegužės į spalį.

Nerimaujama, kad „Tour de France“ atšaukimas galėtų sukelti dviračių sporto ekonominę griūtį. Šios lenktynės pritraukia daugiausiai rėmėjų ir padeda komandos surinkti savo biudžetus. Likus be „Tour de France“ ne vienai komandai tektų skelbti bankrotą ir atleisti dviratininkus.

„Viskas labai paprasta. Jei lenktynės neįvyks, komandos gali išnykti, o dviratininkai ir personalas liktų be darbo“, - sakė „Groupama-FDJ“ komandos vadovas Marcas Madiot.