Gyvenimu Izraelyje besimėgaujantis Dž. Bartkus: „Čia likčiau kaip įmanoma ilgiau“ interviu iš Izraelio
Džiugas Bartkus | Organizatorių nuotr.
Puikus, šiltas (gal labiau karštas) ir saulėtas Izraelio vakaras. Turbūt kitokių jų ir nebūna.
Su šypsena veide, žmona ir vaikais parankėse su Džiugu Bartkumi susitikome vienoje Haifos kavinukių. Į ją vienas iš Lietuvos rinktinės vartininkų atvyko prieš tai pabuvojęs prie Viduržemio jūros, kur su savo šeima pasimėgavo saulės spinduliais, gražiu paplūdimiu ir it arbata šiltu vandeniu.
„Man tai labai gerai viskas, tikrai niekuo nesiskundžiu“, – ištarė Dž. Bartkus, nors tą teigiamą energiją ir pasitenkinimą gyvenimu galima pajusti ir per atstumą.
Šiek tiek hebrajiškai jau suprantantis Dž. Bartkus Izraelyje žaidžia lygiai vienerius metus. Lietuvis rungtyniauja Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“ komandoje ir gyvena Kirjat Šmonos mieste, kuris yra įsikūręs Izraelio šiaurėje.
Ten Dž. Bartkus turi butą su bunkeriu (pagal Izraelio įstatymus bunkeriai butuose yra privalomi, - aut. pastaba), kurį jam davė klubas, taip pat apmokantis ir komunalinius mokesčius.
Viskuo praktiškai pasirūpinta, tiesiog imk ir žaisk aukščiausioje Izraelio lygoje. Tą Dž. Bartkus ir daro. Vos atvykęs iš Vilniaus „Žalgirio“, Dž. Bartkus iškart gavo pagrindinio vartininko rolę ir žaidė visose praėjusio sezono rungtynėse bei kol kas reguliariai žaidžia šių metų sezone.
Tačiau ne viskas Izraelyje jam sukasi apie futbolą, juk šalia yra ir šeima – žmona ir du vaikai. Tad šeimai skiriamas laikas turbūt užima didžiausią pyrago dalį.
Nors pats Kirjat Šmonos miestas yra nedidelis ir pramogų ten daug nerasi, tačiau Izraelis nėra milžiniška valstybė ir tuo Dž. Bartkus naudojasi – su šeima jis nemažai keliauja ir tai mėgsta daryti.
Valanda kelio iki Haifos kurorto, dvi valandos iki sostinės Tel Avivo ir apie trys valandos iki legendinės Jeruzalės. Šiek tiek toliau pasiekti galima ir Negyvąją jūra, tad iš esmės viskas yra po ranka.
Dėl to galbūt ir nestebina, kad su Džiugu susitikome ne miestelyje kur jis gyvena, o trečiame pagal dydį Izraelio mieste – Haifoje. Šis didmiestis yra arčiausiai Kirjat Šmonos, tad čia Dž. Bartkus lankosi pakankamai dažnai.
Nebuvome iš anksto sutarę apie ką kalbėsime, tad pokalbis prie kavos puodelių vystėsi natūraliai ir Džiugas nemažai papasakojo apie gyvenimą Izraelyje, savo dabartinį klubą, ateities planus ir dar daugiau.
„Man tai labai gerai viskas. Visi nori išvažiuoti iš Lietuvos ir žaisti užsienyje, tai labai džiaugiuosi šiuo variantu. Aišku, aš jau prieš tai buvau išvažiavęs, bet spėjau sugrįžti į Lietuvą. Kai pagalvoji, metai eina, ir kai tau jau virš 30, išvažiuoti yra sunkiau, tad pasitaikė toks variantas ir išvykau į Kirjat Šmoną. Ačiū Dievui, kad taip gavosi“, – prieš metus gan netikėtai atsiradusia karjeros stotele džiaugiasi Dž. Bartkus.
Natūralu, kad kartais pradedi galvoti apie pokyčius gyvenime. Tokių minčių būna ir Dž. Bartkaus galvoje, bet jos ją greitai palieka, kai pagalvoji, kad tokio gyvenimo Lietuvoje tikrai neturėtum.
„Žmogus greitai pripranta prie naujų sąlygų ir kartais būna, kad pradedi galvoti, jog tas negerai, anas negerai, bet tada pagalvoji geriau: „na gerai, grįši į Lietuvą, o kas tada?“ Po tokių minčių nusiramini ir tiesiog džiaugėsi, ką turi dabar.
Tikrai niekuo nesiskundžiu. Iš šono gali pasirodyti, kad miestas nedidelis, kažkur gilumoje, bet atstumai čia nedideli, sėdi į mašiną ir gali lengvai pakeliauti po šalį. Dažnai su šeima važiuojame prie jūros ar kitų atrakcijų. Oras čia puikus, nors treniruotis ir karšta, bet prie to pripranti. Sakyčiau, kad jei neturėčiau jokių variantų, tai čia likčiau kaip įmanoma ilgiau, kad ir toje pačioje Kirjat Šmonoje. Visos sąlygos ir man, ir šeimai yra suteiktos. Šiaurinėje Izraelio pusėje yra daugiau žalumos, gamta gražesnė, kalnai – man asmeniškai viskas tinka“, – gyvenimu Izraelyje patenkintas Dž. Bartkus.
Puikiai jausdamasis Izraelyje, Dž. Bartkus gimtosios Lietuvos nepamiršta, tačiau į ją grįžta ne taip dažnai, kaip norėtų. Grįžimu skaičius sumažėjo ir po to, kai paskutinį kartą Dž. Bartkus nebuvo pakviestas į nacionalinę rinktinę, bet vartininkas dėl to nesijaudina.
„Taip dažnai į Lietuvą negrįžtu. Norėtume sugrįžti per Kalėdas, bet čia Kalėdos nėra švenčiamos, pertraukų nebūna, tai ir galimybių grįžti per Kalėdas kaip ir nėra. Būdavo dar su rinktine, bet į paskutines rungtynes nepaėmė. Paskambino, pasakė, kad tiesiog rotacija. Norėjo dar pasižiūrėti kitų vartininkų, paėmė pažiūrėti Černiauską. Viską puikiai suprantu, tikrai dėl to nenusivyliau. Ko jau ko, bet su vartininkais Lietuva problemų neturi – pasirinkimas ne mažas“, – situaciją paaiškino Dž. Bartkus.
Nors į paskutinę rinktinės stovyklą Dž. Bartkus nebuvo paimtas, bet Kirjat Šmonos komandoje lietuvis negali skųstis gaunamomis minutėmis. Dž. Bartkus yra pagrindinis „Hapoel Ironi“ klubo vartininkas, tačiau spaudimas komandoje kyla. Tuo metu, kai kalbėjome su Džiugu, „Hapoel Ironi“ buvo pralaimėjusi visas keturias žaistas lygos rungtynes. Tiesa, praėjusį savaitgalį Kirjat Šmonos ekipa iškovojo pirmąjį savo sezono tašką, bet vis dar lieko paskutinėje vietoje.
Dž. Bartkus prisiminė tas rungtynes, nuo kurių ir krito komandos pasitikėjimas savimi. Tai buvo pirmosios sezono rungtynės prieš Emilijaus Zubo atstovaujamą „Bnei Yehuda“ klubą, kuomet „Hapoel Ironi“ pralaimėjo 1:2, o paskutinį mačo įvartį jie praleido net 7 pridėto laiko minutę. Tokia skaudi sezono pradžia ir lėmė tai, kad kol kas komandai sunku rinkti taškus.
„Turbūt į duobę patekome tada, kai pralaimėjome Emilijaus Zubo komandai. Per pridėtą rungtynių laiką, septintą ar aštuntą pridėto laiko minutę praleidome įvartį ir pralaimėjome. Tai buvo skaudus pralaimėjimas ir dabar vis dar esame duobėje, nors komanda yra tikrai stipri ir galėtų laimėti, bet dabar trūksta pasitikėjimo savimi“, – prisiminė Dž. Bartkus.
Dažnai komandoms išlipti iš psichologinių duobių padeda sporto psichologai. Tokį ilgą laiką turėjo ir Kirjat Šmonos klubas, bet dėl kažkokios tai priežastis šiame sezone jo neliko.
„Visą laiką turėjome sporto psichologą, bet šiais metais jo neliko. Tiksliai nežinau kodėl atsisakė jo paslaugų. Dažniausiai jis kviesdavo legionierius, kurie čia yra be šeimos ir panašiai, todėl iki manęs jis dar nebuvo priėjęs (juokiasi, – aut. pastaba). Psichologas jau sakė man, kad kitais metais susitiksime, bet jo paties neliko.
Iš vienos pusės gaila, kad dabar esame tokioje psichologinėje duobėje, bet iš kitos pusės – dar tik sezono pradžia. Laimėk vienas rungtynes, įgauni pasitikėjimo ir žiūrėk, rezultatai bei pergalės sugrįš“, – pozityvumo nestokojo lietuvis
Šiuo metu Izraelio čempionate vienu metu į aikštę gali žengti penki legionieriai, o Kirjat Šmonos klube jų yra šeši. Dėl to konkurencija komandoje jaučiasi ir ją jaučia pats Džiugas, ypač, kai ir komandos rezultatai nežiba.
„Aišku, kad jaučiu konkurenciją dėl vietos vartuose. Yra geras antrasis vartininkas, nors praėjusiame sezone jis ir nesužaidė nei vienų rungtynių, negali būti garantuotas dėl savo vietos. Visą laiką jauti tą konkurenciją. Pas mane patį sezono pradžia buvo tokia banguota. Buvo ir gerų rungtynių, bet buvo ir prastesnių mačų, o dar ir kalbos dėl to legionierių skaičiaus, bet dabar labiausiai žiūriu savęs. Buvo tokių rungtynių, kur labiau susikoncentruodavau į įvykius aikštėje, o ne savo paties žaidimą, todėl dabar stengiuosi galvoti tik apie savo paties pasirodymą“, – pabrėžė vartų sargas.
Jau buvome užsiminę apie E. Zubą, tačiau Izraelyje taip pat žaidžia kitas vartininkas Ernestas Šetkus, o antroje Izraelio lygoje rungtyniauja gynėjas Tadas Kijanskas. Dž. Bartkus sako, kad visi Izraelyje rungtyniaujantis lietuviai bendrauja, palaiko vienas kitą ir stebi rezultatus.
„Stebiu Emilijaus ir Ernesto žaidimą. Jie tikrai yra geros sportinės formos ir man džiugu dėl jų, nors tai ir konkurentės komandos. Beer Ševos klubas skaitomas vienas iš didesnių, tai jie tikrai kovos dėl aukščiausių vietų, o „Bnei Yehuda“ nors ir nerodo stebuklų, bet renka pergales ir rezultatus. Man tikrai džiugu dėl mūsų vartininkų žaidimo!“, – tautiečių žaidimu džiaugėsi Džiugas, kuris kartais ir susitinka su jais.
„Šetkus pernai žaidė Haifoje, tai buvome svečiuose, pas Zubą irgi esame buvę svečiuose. Buvau susitikęs ir su Kijansku, bet daugiau bendraujame internetu, pasiklausiame kaip vienas kitam sekasi. Ryšį tikrai palaikome, stebime vieni kitų rezultatus, palinkime sėkmės“, – patikino Dž. Bartkus.
Pats Džiugas užsiminė, kad kitų Lietuvos vartininkų komandos kelia tikslus kovoti dėl aukščiausių vietų, o jo paties komanda rezultatų kol kas nerodo. Visgi lietuvis priminė, kad Kirjat Šmonos klubo istoriją ir praeities pasiekimus bei pabrėžė, kad komanda tikslą visgi turi ir juo dar tiki – tai yra patekti į pirmąjį šešetą.
„Kirjat Šmona paskutinius penkis metus nepatenka į tą pirmąjį šešetuką, bet prieš tai klubas buvo tapęs ir čempionais. Apskritai, kažkur spaudoje skaičiau, kad Kirjat Šmona, paėmus paskutinius dešimt metų, pagal rezultatus Izraelio čempionate užima ketvirtą vietą. Anksčiau ši ekipa beveik visada būdavo pirmajame šešete ar tarp prizininkų, tad norėtųsi ir vėl papulti į tą pirmąjį šešetą. Izraelyje labai daug komandų yra panašaus lygio.
Prieš sezono pradžią kažkokio konkretaus tikslo nekėlėme. Labiausiai čia akcentuojama TOP 6, nes jei tau ten papuoli, tai tikslas minimum, o gal net maksimum yra pasiektas. Kai lyga padalinama į dvi dalis, tada jau viskas kitas susidomėjimas, kai vyksta rungtynės tarp pirmojo šešeto. Tie keturi pralaimėjimai tikrai nepakeitė sezono tikslų, turime tikėti, tikėti ir dar kartą tikėti. Čia tik pradžia. Turime nuo kažko atsispirti, laimėti ir tikrai tikiu, kad viskas susitvarkys ir mes kovosime. Aš pats žiūrėsiu savo daržo ir tikėkimės, kad bus geras sezonas. Tikrai tuo tikiu“, – šiek tiek apie Izraelio lygą ir komandos tikslus papasakojo Dž. Bartkus.
Grįžtant prie „Hapoel Ironi“ ekipos, tai ji turi ir gan daug dėmesio sulaukiančią figūrą – tai klubo savininkas Izzy Sheratzky. Nors apie jį apstu įvairių gandų ir tai, kad jam tikrai ne visi žaidėjai ir treneriai gali įtikti, tačiau Dž. Bartkus su I. Sheratzky problemų neturėjo, o net atvirkščiai – už gerą žaidimą yra gavęs premijų.
„Esu girdėjęs įvairių kalbų apie mūsų klubo savininką, bet buvo ir tokių pasakymų iš žaidėjų, kad jis yra vienas iš geriausių prezidentų lygoje. Šiaip jis tikrai myli futbolą, tikrai stengiasi ir motyvuoja žaidėjus finansiškai, ko ir pats buvau sulaukęs iš jo. Bet gali būti ir taip, kad tiesiog jam nepatiksi, nors ir būsi geras, o tada viskas – nežaisi ir nieko nepadarysi. Į treniruotes prezidentas nevaikšto, bet į kiekvienas rungtynes jis atvyksta ir palaiko komandą. Aš manau, kad toks prezidentas yra geras variantas ir pati klubo organizacija yra gerai suformuota, viskas paprastai ir aiškiai“, – savo asmeninę nuomonę išsakė Dž. Bartkus.
Kirjat Šmonoje vartininkas jau yra žinomas asmuo. Nedideliame miestelyje jį pažįsta praktiškai visi, bet tai ne visada būna į naudą.
„Miestelis nedidelis, bet nėra taip, kad į futbolą ateina visas miestas. Nedidelis miestas, nedidelis stadionas, mažai žmonių. Dažnai būna, kad daugiau fanų atvažiuoja iš varžovų pusės, tačiau tave mieste visi atpažįsta. Mato, kad esi užsienietis ir žino, kad žaidi jų miesto komandoje. Tačiau tas žinomumas turi dvi puses. Kai rezultatai geri, tai tave ir pavaišina, ir padėkoja, bet kai rezultatų nėra, tai jau matai piktus žvilgsnius, girdi apkalbas, tai į miestą lysti tokiu momentu nesinori. Bet šiaip miestas gerai priėmė. Čia viskas taip paprasta, jautiesi lyg šeimoje“, – papasakojo Dž. Bartkus.
Gyvendamas šiltoje šalyje, Dž. Bartkus tikrai ne retai sulaukia svečių iš Lietuvos, o tai padeda ir ne itin brangūs bilietai atskristi į Izraelį: „Dažnai Izraelyje sulaukiame draugų ir giminių. Yra tiesioginiai skrydžiai su pigiomis oro linijomis, tai problemų atvykti pas mus tikrai nėra. Atvažiuoja draugai, giminės, aplanko, pasiilsi“.
Visgi Dž. Bartkus draugų turi jau ir pačiame Izraelyje, o juos susirasti padėjo religija.
„Pats esu tikintis, krikščionis. Aišku, jau susipažinau su žydų tradicijomis, bet tikėjimo tikrai nekeisiu, greičiau jie pakeis (juokiasi, - aut. pastaba). Penktadieniais žydai švenčia Šabą, ne vienas komandos draugas pakvietė į svečius, pavakarieniaujame su šeimomis ir tiek. Taip, gal daugiau bendrauju su legionieriais, bet su visais vienodai, nėra kažkokio išskirtinio. Komandoje atmosfera gera, aš gerai jaučiuosi, dažnai visa komanda su šeimomis darome pasisėdėjimus, piknikus ar barbekiu.
Iš tikro, turime čia jau ir draugų. Mes, kaip tikintys, vaikštome į bažnyčią, radome krikščionių bendruomenę, tai gal net daugiau bendraujame su jais. Tikrai galiu pasakyti, kad jaučiuosi įsikūręs Izraelyje, viskas taip ramu, turime ir draugų ir savi atvažiuoja. Tikrai niekuo nesiskundžiu“, – gyvenimo detalėmis su futbolas.lt pasidalino Dž. Bartkus.
Prie gyvenimo Izraelyje Dž. Bartkus jau priprato, bet prie vietinių kainų priprasti nėra taip lengva. Lyginant su Lietuva, čia kainos daugeliui produktų yra bent 2, o kartais net ir 5 kartus didesnės. Tiesa, natūralu, kad Dž. Bartkus Izraelyje ir uždirba tiek kartų didesnį atlyginimą.
„Mums lietuviams priprasti prie kainų nėra lengva. Vis tiek eini į parduotuvę, lygini kainas su Lietuvos ir supranti, kiek kartų čia moki daugiau už tą patį produktą, bet reikia tiesiog persilaužti. Ekonomistė pas mus šeimoje yra žmona, tai aš jai visada sakau, kad negali lyginti tu kainų. Čia gi ne tik kainos didesnės, bet ir pati ekonomika, atlyginimai. Čia uždirbtu tris, keturis kartus daugiau nei gaudavau Lietuvoje, bet vis tiek dažnai į kavines nevaikštome. Labiau mėgstame gamintis maistą namuose“, – atskleidė Dž. Bartkus.
Dž. Bartkus atskleidė ir dar vieną įdomų dalyką. Kuomet lietuvis persikėlė į Izraelį, visur buvo eskaluojama, kad jis pasirašė penkerių metų sutartį. Realybė yra kiek kitokia – lietuvis pasirašė dvejų metų sutartį, o klubas kas metus turės galimybę pratęsti sutartį dar sezonui ir taip sutartį ištempti nuo dvejų iki penkerių metų.
Nors Dž. Bartkus ir norėtų čia žaisti visus tuos penkerius metus, bet dėl savo ateities jis negali būti tikras.
„Iš tikro, mano sutartis pasibaigs galioti po šio sezono, bet klubas turės opcijas tris metus kasmet pratęsti kontraktą dar sezonui. Šitas sprendimas bus klubo pusėje, tai po šio sezono klubas matys ar norės pratęsti sutartį su manimi, ar ne. Viskas priklausys nuo rezultatų, galbūt nuo dar kitų dalykų, tad labai sunku pasakyti kas bus. Kaip jau sakiau, jei likti tame pačiame lygyje, tai galėčiau ir norėčiau savo karjerą baigti Izraelyje. Būčiau tuo patenkintas. Aišku, svajoti kažką gali, bet tikrai labai sunku kažką pasakyti. Izraelyje visos sąlygos yra tikrai geros ir vidutinėse Europos lygose gautum turbūt tą patį, ką čia. Skirtumas būtų tik tose top lygose, bet klausimas ar tu tempi tokį lygį“, – savo poziciją išsakė vartininkas iš Lietuvos.
29-erių metų lietuviui anksčiau ar vėliau reikės galvoti apie ateitį, ypač, kai jis baigs savo karjerą. Tiesa, kol kas kas konkrečių planų Dž. Bartkus neturi. Jis nežino ar taps treneriu ar darys ką nors kitą. Taip pat net nėra aišku ar Dž. Bartkus liks gyventi Izraelyje. Jam pačiam labiau imponuoja Malta, kurioje jis gyveno metus, žaisdamas „Valletta“ komandoje 2016/17 metų sezone.
„Dar nežinau ką darysiu baigęs karjerą. Turime tų svajonių, bet dar nieko konkretaus. Negaliu pasakyti ar treneriu būsiu ar kažką kitą darysiu. Dar nebaigiau aš tų trenerių kursų, tai nežinau ar juos baigsiu.
Gal su laiku kažkas pasikeis, bet, kaip kalbame šeimoje, Izraelyje nelabai matome savęs, kad liktume čia gyventi visam laikui. Pavyzdžiui, kaip gyvenome Maltoje, šeimai pats gyvenimas, šalies, mokyklų sistema, gyvenimo stilius labai patiko. Atrodė, kad Maltoje galėtume gyventi. Nei žmona, nei aš nesame prisirišę prie Lietuvos, prie Kauno, nors žmona ir sako, kad aš esu patriotas, tačiau dabar gyvename šia diena, dėkojame Dievui ir bus kaip bus“, – per daug į priekį nežiūri Dž. Bartkus.
Vienas Izraelyje žaidęs lietuvis – Nerijus Valskis – savo karjeroje nusprendė išbandyti ir egzotines šalis. Prieš tai Tailande žaidęs puolėjas šiuo metu rungtyniauja Indijoje. Dž. Bartkus užsiminė, kad jis neatsisakytų pasiūlymo persikelti į panašią valstybę, ypač po to, kai išgirdo N. Valskio pasakojimus apie Indijos futbolo lygį.
„Vykčiau į tokią šalį, jei sąlygos būtų geros. Aš tikrai važiuočiau. Labai retas atvejis, kai lietuvis gali rinktis kur žaisti. Net ir atvykdamas į Kirjat Šmoną aš neturėjau pasirinkimo laisvės ir tiesiog gavau gerą pasiūlymą bei sutikau, o jau po to pradėjau domėtis kas čia ta Kirjat Šmona ir panašiai. Kalbėjau su Valskiu apie Indiją, tai jis sakė, kad ten sąlygos ir organizacija yra net geresnės nei čia, Izraelyje. Jei sulaukčiau pasiūlymo iš egzotiškos šalies ar kokio Arabijos klubo, tikrai važiuočiau“, – pokalbį su futbolas.lt užbaigė Dž. Bartkus.
