Sėkmės istorija. Per metus – nuo Plikių „Sakuonos“ iki pasaulio čempiono titulo Interviu

Kai prieš metus į legendinio Česlovo Kavarzos atstovaujamą Plikių „Sakuonos“ klubą atvyko devyniolikmetis ukrainietis Danila Beskorovainyj, jis tebuvo vienas iš daugelio užsieniečių, kažkodėl pasirinkusių Lietuvą. Šis gynėjas neprašovė – vos po trejų rungtynių jis jau vilkėjo Klaipėdos „Atlanto“ marškinėlius, o dar po metų su Ukrainos U-20 rinktine laimėjo pasaulio čempionatą.

„Viskas dėl užsispyrimo ir charakterio. Dirbau net ir tada, kai nesisekė tik tam, kad kažkada galėčiau žaisti aukštu lygiu. Darbas visada atsiperka, nesvarbu, kur esi. Agentas man pasiūlė atvykti į Lietuvą, čia mane pamatė ir pasilikau. Tuomet man labai svarbu buvo pajusti didįjį futbolą ir Lietuva tam kuo puikiausiai tiko“, - savo pradžią mūsų šalyje, kalbėdamas su futbolas.lt, prisiminė D.Beskorovainyj.

Nedaug trūko, kad vėliau ukrainietis būtų atsidūręs „Kauno Žalgiryje“, tačiau tuomet klubas ir futbolininko agentas nerado bendrų taškų ir D.Beskorovainyj išvyko.. į pasaulio čempionatą, kur buvo tvirtas starto sudėties žaidėjas.

Tvirtas pozicijas jis turėjo ir Algimanto Briaunio treniruojamame „Atlante“, kur kairiojo gynėjo pozicijoje konkuravo su Lietuvos jaunimo rinktinės ir dabartiniu „Riterių“ gynėju Aleksandru Levšinu.

„Atlante“ nebuvo lengva. Buvome surinktas geras kolektyvas, vaikinai norėjo laimėti ir tai neblogai gaudavosi. Manau, kad galėjome kovoti dėl prizinės vietos, jei ne.. Kad taip neįvyko kalta tik klubo valdžia, kuri pradėjo nemokėti pinigų ir dėl to vaikinai išsiskirstė“, - patirtį Klaipėdoje prisiminė futbolininkas.

Kas įvyko toliau?

Karjera pradėjo kilti į viršų. Čia Lietuvoje aš gavau žaidybinės praktikos, pasitikėjimo savimi, dėl to išvažiavau kitoks futbolininkas. Aišku, man dar augti ir augti. Noriu žaisti top lygiu ir, tikiu, kad įdėjus daug darbo, tai yra įmanoma.

Po laimėto pasaulio čempionato kol kas prabėgo ne tiek daug laiko. Ar jūs patys suprantate, ką padarėte?

O, taip. Mes padarėme kažką neįmanomo. Aš tikrai dar nesuvokiu, kad tai svabiausias momentas mano gyvenime. Juk ne kasdien žmonės tampa pasaulio čempionais.

Kaip vertinate savo asmeninį pasirodymą?

Sakyčiau, kad labai sunki buvo turnyro pradžia – rungtynės prieš amerikiečius. Kai jau įsivažiavau, viskas klostėsi pakankamai gerai. Ne man vienam taip. Daugeliui futbolininkų reikia laiko. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę pamatyti ir įvertinti kitų komandų žaidėjų lygį. Tai davė puikų supratimą, ko turiu siekti ir ties kokiais aspektais dirbti.

Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę sudalyvauti finale ir pajausti, ką reiškia tokių rungtynių atmosfera, ką reiškia įtampa, jaudulys ir visi tie dalykai, kurių kitose rungtynėse niekada nepajustum.

Iš tikro, labai sunku suvokti, kaip jūs patys patikėjote, kad galite pereiti visus etapus..

Visi nuopelnai treneriui. Jis iš mūsų padarė visa galintį kolektyvą. Aišku, daug prisidėjo ir mus labai šiltai palaikę sirgaliai.

Įprastai, po tokių pasirodymai futbolininkai turi krūva pasirinkimų, kur tęsti karjerą toliau. Kaip jūsų atveju?

Kol kas ilsiuosi ir apie tai negalvoju. Ateis kita savaitė, tada ir galvosiu (šypsosi).