E.Zubui atlikta operacija Interviu

Gegužės viduryje Lietuvos rinktinės vartininkas kartu su Tel Avivo „Bnei Yehuda“ ekipa antrą kartą savo karjeroje iškovojo Izraelio futbolo taurę. Tą lietuvis kartu su Nerijumi Valskiu buvo padaręs jau 2017 metais, o šiemet scenarijus pasikartojo ir lietuvis papildė savo titulų lentyną.

Beje, tai trofėjus, kuris „Bnei Yehuda“ komandai atvėrė kelialapį į UEFA Europos lygos atrankos turnyrą bei šansą jau kito sezono metu pakovoti Izraelio Supertaurės finale, kuriame paskutinį kartą triumfuoti nepavyko.

Pirmadienį Lietuvos vyrų futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas paskelbė rinktinės kandidatų sąrašą Europos čempionato atrankos rungtynėms su Liuksemburgu ir Serbija, tačiau jame E.Zubo pavardės nebuvo. To priežastis – vartininkas pasibaigus Izraelio futbolo sezonui buvo priverstas darytis operaciją.

„Labai gaila, kad negalėsiu padėti rinktinei šiose rungtynėse, bet tik vakar man buvo atlikta menisko operacija, o reabilitacija po jos užtruks 4-5 savaites. Dabar visas dėmesys tam ir artėjančiam sezonui“, - futbolas.lt teigė vienas geriausių Lietuvos vartininkų.

Emilijau, dar vienas trofėjus jūsų karjeroje. Ką jums tai reiškia?

Kiekvienas sportininkas į aikštę visada eina ir kovoja dėl galutinio tikslo, kuris yra tapti čempionu ar laimėti taurę. Man šis trofėjus yra labai svarbus bei suteikia dar daugiau motyvacijos tobulėti ir stengtis pasiekti dar aukštesnį lygį.

Antrą kartą laimėjote šią taurę. Ar galima vadinti jus taurių komanda?

Nuo tada, kai su Nerijumi Valskiu taurę laimėjome prieš dvejus metus, komandoje pasikeitė beveik visi žaidėjai ir likau tik aš bei kapitonas, pasikeitė treneris. Dėl šios priežasties nemanau, kad galima vadinti „Bnei Yehuda“ taurių komanda, nes abu kartus tai buvo skirtingos komandos. Taip pat, šiemet ir čempionate užėmėme penktą vietą bei tik keturiais taškais atsilikome nuo trečios vietos. Klubas kiekvienais metais tobulėja ir siekia vis aukštesnių tikslų.

Ar šis finalas ir iškovotas trofėjus kažkuo skiriasi nuo to, kurį iškovojote prieš tai?

Tikrai negalėčiau išskirti, kuris iš jų buvo svarbesnis. Abu finalai vyko tokiu pačiu scenarijumi, nes abu kartus žaidėme iki pat 11 metrų baudinių serijos.

Pačiam vėl teko didžiulė atsakomybė baudinių serijoje. Koks tai jausmas ir kaip jūsų akimis atrodė tas paskutinis atremtas baudinys?

To lemiamo smūgio metu tiesiog susikoncentruoji ir negirdi nieko aplink, bandai analizuoti varžovo bėgimą, užsimojimą ir visas kitas smulkmenas per keletą sekundžių. Tada tenka priimti lemiamą sprendimą į kurią pusę šokti. Niekada nebūnu sugalvojęs kur iš anksto muš varžovas ir sprendimą visada priimu paskutinę sekundę. Tikrai, jausmas yra neapsakomas, kai kiekvienas atremtas baudinys gali atnešti komandai trofėjų ir patekimą į UEFA Europos lygos atranką.

Turbūt dar svarbesnis šis trofėjus yra ir dėl vietos Europos lygos atrankoje? Ar tai buvo vienas iš sezono tikslų? Ir kaip svarbu yra ten patekti?

Taip, tai tikrai svarbu, ypač žinant tai, kad Izraelio taurės laimėtojai šiais metais žais nuo trečio atrankos etapo, todėl bus likę tik du etapai iki grupių turnyro. Jei burtai bus palankūs, ką gali žinoti, galbūt pavyks iškovoti vietą ten.

Paties kontraktas galioja dar iki kitų metų vasaros. Nuolat buvo įvairių gandų, apie galimą persikėlimą kitur. Kokia paties pozicija šiuo klausimu? Ar yra noras? Ar esate patenkintas dabartine vieta?

Taip, mano kontraktas galioja dar metus, bet jau kalbėjome su klubo prezidentu, kuris norėtų pratęsti kontraktą dar keliems metams.

Taip pat, turiu galimybę sugrįžti į Lenkiją, jau domėjosi keli klubai, tačiau už mane reikėtų mokėti išpirką, o klubas parduoti manęs nenori ir kaip jau minėjau, žada greitu metu pasiūlyti naują kontraktą.

Asmeniškai, visada norisi kilti į aukštesnį lygį, bet ir „Bnei Yehuda“ komandoje jaučiuosi tikrai gerai, treneriai manimi tiki neturiu čia kuo skųstis.