Naujasis Lietuvos rinktinės vartininkų treneris J.Gasiūnas: „Turiu savų idėjų“ (3)

Edgarą Jankauską Lietuvos vyrų futbolo rinktinės trenerio poste pakeitė Valdas Urbonas, o kartu su juo rinktinės trenerių štabe bus ir daugiau naujų veidų.

Vienas jų – Anglijos klubų akademijose beveik dešimtmetį su vartininkais dirbantis Justinas Gasiūnas. „Brighton“ klube šiuo metu dirbantis 33-ejų specialistas šiose pareigose pakeitė Audrių Ramoną.

Futbolas.lt siūlo iš arčiau susipažinti su naujuoju rinktinės trenerių štabo nariu, kuris interviu papasakojo apie savo karjerą, pažintį su Valdu Dambrausku bei dar daugiau.

Lietuva žino Gintarą Staučę, Žydrūną Karčemarską ar Vaclovą Jurkų, tačiau Justino Gasiūno pavardė nėra tokia žinoma. Kodėl toks jaunas tapote ne vartininku, o vartininkų treneriu?

Jau nuo mažens mane viliojo trenerio profesija. Dėl to vertėtų padėkoti mano vaikystės treneriui gerb.  Vytautui Stanevičiui. Jo puikus pavyzdys paskatino domėtis futbolu ir rinktis sporto technologijų studijas LSU. Studijų metu teko atstovauti FRK LKKA ir “Teledemos” komandoms įvairiose Lietuvos pirmenybėse bei sužaisti net apie šešias garbingas rungtynes Lietuvos A Lygoje. Tuo pat metu treniravau “Teledemos” vartininkus bei dublerių komandą, todėl pabaigęs magistro studijas nusprendžiau siekti trenerio, o ne vartininko karjeros.

Kaip atsitiko, kad toks jaunas išvykote į Angliją ir kaip patekote į „Brighton”?

Baigęs studijas įgyti praktinių žinių išvykau į Angliją, nes visada žavėjausi šios šalies komandų žaidimo stiliumi. 

Pradžia Anglijoje nebuvo lengva, teko ne tik nemokamai treniruoti vaikus parkuose, bet ir ruošti kavą tam, kad užsidirbti pragyvenimui. Laisvalaikiu vis dar žaidžiau futbolą vietiniame Londono klube ir ten susipažinau su Valdu Dambrausku, kuris man padėjo suprasti šalyje veikiančią futbolo sistemą. Po metų sunkaus darbo man pasisekė prisijungti prie „Brentford" akademijos, kurioje treniravau mažuosius vartininkus. Laikui bėgant įgijau vadovų pasitikėjimą ir buvau paskirtas akademijos vyr. vartininkų treneriu. Treniravau U18 – U23 vartininkus, talkinau pirmos komandos vartininkų treneriui bei buvau atsakingas už visos akademijos vartininkų rengimo programos kūrimą ir vykdymą. Klube praleidau ketverius metus ir atsiradus galimybei prisijungiau prie sparčiau augančio „Brighton” klubo, kuriame jau dirbu penkerius metus ir esu atsakingas už U18 vartininkų rengimą.

Turbūt, žmonėms bus sunku įsivaizduoti, ką reiškia išsilaikyti tokiame klube beveik dešimtmetį, bet pabandykite paaiškinti, kaip apskritai vyksta darbas tokiuose klubuose?

Pirmiausia, norėčiau pabrėžti, jog „Brighton” dirbu penkerius metus, o prieš tai ketverius metus dirbau „Brentford” klube. Kiekvienas klubas turi savo virtuvę, bet papasakosiu apie dabartinį klubą.

„Brighton” akademija turi CAT1 statusą, o visos reprezentacinės komandos rungtyniauja aukščiausiose šalies lygose (Anglijoje futbolo klubų akademijos skirstomos į keturias kategorijas (1- aukščiausio lygio, 4 – žemiausio). Kategorijos skirstomos pagal akademijų finansines galimybes, trenerių kiekį bei kvalifikaciją, treniravimosi bazes bei akademijų pateikiamas rengimo programas bei produktyvumą). Tai atspindi stiprią klubo infrastruktūrą, norą ne tik investuoti į pirmos komandos rezultatus, bet ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Klubas turi sėkmingai žaidžiančias moterų komandas, yra rengiami jaunieji futbolininkai, skatinamas bendruomenės vaikų užimtumas bei veikia pripažinimo sulaukusi programa, kuri skirta neįgaliems sportininkams. Be visa to, kubas yra sėkmingas verslas, kurio metinės apyvartos siekia daugiau nei šimtą milijonų. Klube šiuo metu dirba virš tūkstančio darbuotojų, iš kurių virš šimto – akademijos darbuotojai.

Tiek pirmoje komandoje, tiek akademijoje dirba geriausi savo srities specialistai, kurių nuolatiniam tobulėjimui bei kvalifikacijos kėlimui skiriamas didelis dėmesys bei finansavimas.  

Norėdami patekti į pagrindinę akademiją, žaidėjai turi praeiti didelę atranką. Klubas turi daugybę skautų, kurie dirba tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek užsienyje. Talentingiausiems klubas suteikia visapusišką paramą: pradedant individualia studijų programa, fizine ir psichologine gerove bei baigiant organizuojamu transportu bei apgyvendinimu. Žaidėjus ruošia futbolo treneriai, spec. vartininkų treneriai, sporto psichologai ir fizinio rengimo specialistai. Akademijoje šiuo metu taip pat darbuojasi ir video analitikai bei mokytojai, nes vaikams vyksta pamokos laisvu nuo treniruočių metu.

Būtų sunku nupasakoti visas darbo subtilybes keliais sakiniais ir tam gal net reikėtų atskiro straipsnio.

Ar įmanoma tokius darbo principus pritaikyti Lietuvoje?

Esant norui bei tinkamam finansavimui – viskas įmanoma.

Remiantis užsienio praktika, manau, kad Lietuvos futbolo klubai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės dėl jaunųjų žaidėjų ugdymo, nes būtent klubai, laikui bėgant, iš to gautų finansinę naudą. Taip pat norėtųsi, kad klubai daugiau dėmesio skirtų ne tik futbolo masiškumui, bet ir specialistų rengimui bei suteiktų jiems tinkamas darbo sąlygas

Prieš keletą metų dalyvavote vienoje stovykloje mūsų šalyje. Kokią patirtį iš to gavote ir kokie prisiminimai?

Jau ne pirmi metai aktyviai palaikome ryšį su Lietuvos vartininkų trenerių bendruomene, kartu dalinamės žiniomis bei literatūra, aptarinėjame praktinius klausimus. Būtent todėl ir buvo inicijuotas vykęs seminaras. Tiek patirtis, tiek atsiliepimai vien teigiami. Vartininkai ir treneriai aktyviai įsitraukė į vykusias diskusijas, dalinosi patirtimi ir pastebėjimais. Norėčiau pasinaudoti proga ir padėkoti tiek LFF, tiek visiems prisidėjusiems prie projekto organizavimo. Labai tikiuosi jog ateityje turėsime daugiau tokio pobūdžio renginių.

Ar teko sutikti Giedrių Arlauskį, kai jis žaidė „Watford”? Ar, kitaip susiklosčius aplinkybėms, jo karjera galėjo įgauti kitą atspalvį?

Asmeniškai Giedriaus nepažįstu ir neteko su juo susitikti.

Apskritai, po tokios gausybės metų Anglijoje, dar palaikote ryšius su Lietuva?

Kaip ir minėjau, palaikau gerus ryšius su Lietuvos trenerių bendruomene ir stengiuosi sekti Lietuvos pirmenybes bei kitus futbolo įvykius Lietuvoje.

Kaip manote, kodėl Valdas Urbonas pasirinko jūsų kandidatūrą?

Su Valdu susipažinome jam dirbant Nacionalinėje Futbolo Akademijoje. „Brighton” tuo metu pakvietė vieną iš NFA žaidėją prisijungti prie jaunimo komandos. Nuo to laiko palaikėme ryšį. Žinoma, pasiūlymas buvo kiek netikėtas, tačiau po ilgesnio bendravimo telefonu buvau pakviestas į Lietuvą, kur kartu su Valdu Urbonu aptarėme jo viziją bei vartininkų trenerio poziciją rinktinėje. Nebuvo sunku surasti bendrą kalbą, būtent dėl to, manau, ir buvo iškelta mano kandidatūra.

Ką žinote apie į rinktinę iškviestus Ernestą Šetkų, Emilijų Zubą ir Džiugą Bartkų? Teko bendrauti su jais?

Visų pirma, norėčiau paminėti, kad buvo svarstomos ir kitos kandidatūros. Šiuo metu yra daug savo čempionatuose puikiai rungtyniaujančių vartininkų. Viena iš man tekusių užduočių buvo atlikti išsamią kandidatų video analizę. Pristačius surinktą medžiagą trenerių štabui, kartu išsirinkome, šiai dienai tinkamiausius kandidatus, tačiau ir toliau akylai stebime visų potencialių kandidatų žaidimą.

Paskelbus rinktinės sudėtį yra palaikomas nuolatinis ryšys su visais trimis vartininkais.

Kokių naujų vėjų tikitės įnešti Lietuvos rinktinėje?

Tikrai nesiruošiu kelti audros. Manau, kad Audrius Ramonas padėjo stiprius pamatus vartininkų rengime ir ačiū jam už tai. Vis tik, aš turiu savų idėjų, kurias tikiuosi išpildyti netolimoje ateityje. Vienas iš svarbiausių mano tikslų yra kuo labiau įtraukti žaidėjus į programos rengimo procesą. Rinktinėje mes su vartininkais dirbame labai trumpai, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jų darbą savo klubuose ir individualius sugebėjimus bei galimybes.

Lietuvos rinktinė išgyvena toli gražu ne geriausius laikus ir treniruoti ją daug kam nėra svajonių darbas. Kas privertė imtis šios veiklos?

Manau, kad tiek treneriui, tiek žaidėjui yra garbė atstovauti nacionalinei rinktinei ir kiekvienas ateina su dideliu noru kuo geriau atstovauti savo šaliai.

Pabaigai, kodėl Lietuvos vartininkai dažnais atvejais yra geresni už aikštės žaidėjus?

Nesinorėtų lyginti atskirų pozicijų, nes visi žaidėjai atlieka savo pareigas kaip įmanoma geriau dėl bendros komandos gerovės.