Ar ne laikas NFA užkalti langus? (24)

Vakarykštis NFA pralaimėjimas Klaipėdos “Koralui” nėra tik šiaip pralaimėjimas. Tai yra eilinis akivaizdus indikatorius, kad ši organizacija nesupranta nei ką daro, nei kaip reikia daryti. Dar pridėkime U-17 fiasko (ir baikit su tais kvailais pasiteisinimais) pastarąją savaitę ir pamatysime, kad vaizdelis stipriai nekoks.

Viskas būtų kaip ir gerai, jei ne LFF sprendimai šiai organizacijai atriekti didžiulę pyrago dalį eurais. Tie pinigai yra išleidžiami vėjais arba kažkieno gerovei, bet tikrai ne investuojami į aukšto lygio sportininkų rengimą.

Paprastas pavyzdys. Per 2018 metų pirmąjį pusmetį akademija jau “suvalgė” 398 tūkstančius (PATIKSLINIMAS: ši suma skirta visam 2018 m. sezonui). Visa tai trims grupėms! Galime pridurti ir tai, kad NFA tenka (arba bent turėtų tekti) dalis Vytauto Vaškūno vadovaujamos Lietuvos jaunių futbolo asociacijos (257 tūkstančiai eurų) bei Stasio Stankaus vadovaujamos Futbolo techninio vystymo asociacijos (99 tūkstančiai eurų) lėšų. Sutikite, daugoka. Be to, įvertinkime ir tai, kad ties rinktinių finansavimu yra išskirta dar viena eilutė.

Dabar paimkime pavyzdinį Gargždų “Bangos” atvejį. Šis klubas (ne komanda, o būtent klubas) po savo sparnu turi 30 komandų, tačiau per tas pačias programas už klubinį vystymą tos pačios LFF buvo premijuotas 5000 eurų per metus suma. Superinė motyvacija, įvertinus tai, kad tos pačios “Bangos” auklėtiniai lygiai taip pat sėkmingai yra siunčiami į užsienio akademijas, kaip ir jaunuoliai iš NFA. Ką tai reiškia? Klubinis futbolas, kuris iš esmės galėtų pakeisti Lietuvos futbolo situaciją, deja, futbolo pinigų skirstytojams neatrodo toks svarbus, koks turėtų būti.

Įdomu tai, kad NFA nesugebėjimas produktyviai dirbti jau erzina ne tik paprastus futbolo gerbėjus, tačiau ir Vykdomojo komiteto narius. Bent jau dalį jų. Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas Paulius Malžinskas praėjusią savaitę savo facebook profilyje į šuns dienas išdėjo dvyliktus metus skaičiuojančią organizaciją.

“Prieš 11m dalyvaujant tuometiniam UEFA vadovui M.Platini ir LFF vadovui Liutaurui Varanavičiui buvo atidaryta Nacionalinė futbolo akademija (NFA). Skambiai buvo deklaruotas ir NFA tikslas – paruošti aukšto sportinio meistriškumo futbolininkus, kurie ateityje papildytų Nacionalinės rinktinės gretas.

Prabėgus daugiau kaip dešimtmečiui daugelis klausia: kiek tų aukšto sportinio meistriškumo žaidėjų NFA buvo paruošta? Žaidėjų, kurie būtų Nacionalinės rinktinės sudėtyje arba bent jau tvirtai stovėtų prie jos durų? Žaidėjų, kurie rungtyniautų rimtuose Europos klubuose ir demonstruotų aukšto lygio žaidimą?

Turbūt kokiose nors NFA veiklos ataskaitose rasime su pasididžiavimu minimus faktus, kad NFA auklėtiniai nuolat sudaro Lietuvos U-17 ir U-19 rinktinių pagrindą. Ok, puiku, bet žinant tų rinktinių sudarymo ypatybes tai neturėtų būti kažkokia staigmena, o ir šių jaunimo rinktinių rezultatai tikrai nedžiugina, nes kvalifikacinėse varžybose pasirodymą dažniausiai jos baigia jau pirmame atrankos etape.

Per daugiau kaip dešimtmetį kartu su infrastruktūros projektais į NFA buvo investuota apie 10 mln. eurų. Lietuvos mastu, tai tikrai nemaža suma. Kokia yra investicijų grąža?

Suprantama, kad jaunimo ugdyme per vieną dieną niekas nepasidaro, todėl atidarant NFA 2007 m., buvo minima, kad pirmieji rezultatai pasimatys po dešimties metų. Tas dešimtmetis praėjo ir dabar laikas pažiūrėti ką mes turime, ko pasiekėme?

Laikas pagaliau įvertinti ir įsivertinti rezultatus. „Prarastasis dešimtmetis“ – taip turbūt galima pavadinti šį periodą. Žvelgiant į šios dienos aktualijas ir objektyviai vertinant padėtį turėtume pagaliau pripažinti, kad šis projektas nepateisino lūkesčių, kad stipriai atsiliekame ne tik pirmaujančių Europos šalių kontekste, bet jau ir žvelgiant į kaimynus.

Realiai žiūrint vis dar stovime vietoje ir nematyti jokio proveržio į priekį. Atėjo laikas pripažinti, kad NFA veiklos modelis nepasiteisino, tiksliau tariant patyrė visišką fiasko ir mums būtinai reikia pokyčių, nes dar vienas prarastas dešimtmetis mus nublokš į visišką dugną!”, - tvirtą nuomonę dėstė VK narys.

Ši P.Malžinsko nuomonė buvo surašyta ne tik prieš NFA auklėtinių pralaimėjimą “Koralui”, tačiau ir U-17 fiasko Viktoro Banikovo turnyre, kuriame Svajūno Česnulio komanda užėmė aštuntą vietą iš aštuonių. Taip, U-17 rinktinė, kaip rašė P.Malžinskas, sudaryta kosminius pinigus kainuojančios NFA pagrindu. (PATIKSLINIMAS: šios amžiaus grupės NFA neugdo).

S.Česnulis lff.lt įvardino milijoną pasiteisinimų, dėl ko buvo pasiektas toks tragiškas rezultatas. Tačiau visi tie pasiteisinimai ir atsakymai jau seniai girdėti. Gaila, kad nėra atsakymo į klausmus: “Kas už tai atsakys?” ir “Kodėl jaunimą treniruoja tie patys treneriai, kurie metai iš metų privalo pateikinėti tuos pačius pasiteisinimus?”.

Tų pasiteisinimų temą labai sėkmingai pagvildeno facebook paskyra futbolotreneris.lt

“Visų pirma, jau šiek tiek nusibodo klausytis tų pačių standartinių frazių ir pralaimėjimų priežasčių! Jaunesni žaidėjai, prastesnis fizinis pasirengimas, trumpas atsarginių suolas, traumos, netolygūs keitimai bei šviežesni priešininkai.

Ar tai tikrai brandūs trenerio komentarai? Ar tik dėl fizinių savybių pralaimėta? Ar be rinktinės lyderių kiti žaidėjai išvis nepažaidžia? Ir tai tik dalis klausimų, kurie natūraliai kyla po trenerio apibendrinimo.

O kaip privalumus treneris išskiria po kelias šimtaprocentines progas per rungtynes ir geresnę gynybą standartinėse situacijose.

Tai visas rinktinės pozityvas? Tik tiek? Pagerinome gynybą, tačiau prasileidome 10 įvarčių, į kuriuos atsakėme vos dviem. Ar galėjo rinktinė sužaisti geriau?

O skaitant bendrą turnyro įvertinimą tampa aišku, kad vaikinai patys supranta, kur jiems reikia tobulėti. Tačiau treneris, pasikartokime, išskiria tik prastesnį fizinį pasirengimą. Tai gal čia viskas gerai?

Panašu, kad žaidimu ir taktiniais sprendimais rinktinė nenusileisdavo. Užtenka pagerinti fizines savybes ir galėsime būti pirmajame ar antrajame krepšelyje Europos čempionate?

Tai kas laukia šios rinktinės ateityje? Kokie planai? Kokia vizija? Kaip gerinti fizines savybes ar žaidimo kokybę?

Norėtųsi pamatyti rinktinės rungtynes. Juk viskas filmuojama siekiant analizuoti klaidas ir geriau pasirodyti Europos čempionato atrankoje, tiesa? Ir nors mums tikrai nėra svarbūs rezultatai draugiškame turnyre, tačiau turime nuojautą, kad atrankoje bus tas pats. Su tomis pačiomis priežastimis.

Tie patys treneriai daugybę metų dalyvauja įvairiuose draugiškuose ir oficialiuose turnyruose, mato kur atsiliekame. Kodėl nepriimami jokie sprendimai? Kodėl nėra diskusijų tarp trenerių, kurie ruošia vaikus nuo mažiausių metų? Kodėl nenustatoma kažkokia bendra darbo kryptis? Juk visi puikiai supranta, kad ne fiziniame parengime slypi visos mūsų problemos. Kodėl niekas apie tai nekalba viešai? Kodėl visos diskusijos vyksta už uždarų durų?”, - klausimai, į kuriuos atsakymų dar ilgai nebus pateikta.

Kodėl? Todėl, kad dabartinė situacija akademijos vadovams yra pernelyg gera. Lojalūs darbuotojai, finansinius srautus generuojanti LFF ir pan. Blogiausia yra tai, kad federacijoje, akademijoje ar su jomis susijusiose organizacijose žmonės galvoja, kad tai yra jų pinigai. Ne, ponai, tai yra futbolo pinigai, kuriuos jūs tik perskirstote arba pasiskirstote sau.

O dabar hipotetiškai įsivaizduokime, kad jaunimo pinigai paskirstomi jaunimą integruojantiems klubams. Dar kartelį – ne komandoms, o būtent KLUBAMS.

Tada nebereiks teisintis dėl gėdingų pralaimėjimų “Koralui”, o klubai patys bus suinteresuoti savo sistemoje turėti žaidėjus, galėsiančius praverti nacionalinės rinktinės duris.

754 tūkstančiai yra tokia suma, kurios pernai “Sūduvai” užteko tam, kad patektų į UEFA Europos lygos atrankos atkrintamųjų varžybų etapą. “Trakams” šių pinigų užteko, kad nužengtų iki trečiojo to paties turnyro etapo.

Grįžkime prie NFA. Pati akademija nėra blogis. Blogis yra nesugebėjimas to blogio paversti gėriu. Kodėl nesugeba? Tai jau kompetencijos klausimas.