“Sūduva” – 16 metų kantrybės (2)

Kai 2001 metais Marijampolės “Sūduva” pirmoje šalies lygoje užėmė antrą vietą ir iškovojo kelialapį į aukščiausiąjį divizioną, daugelis į šią ekipą žiūrėjo kiek su ironija. Juk tuomet žemesnėje lygoje nuo “Žalgirio” dublerių Vilniaus “Polonijos” futbolininkų buvo atsilikta net 14 taškų.

Sena lietuviška patarlė byloja, kad juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Algimanto Gabrio vadovaujami sūduviečiai nukeliavo iki LFF taurės finalo, kuris pagal tuometines taisykles garantavo vietą UEFA Europos lygos atrankos turnyre.

Burtai atrodė negailestingi, o “Sūduva” iškart pasmerkta. Visi taip galvojo, išskyrus pačius “Sūduvos” futbolininkus, kurie dukart vienodu rezultatu 3:2 nugalėjo Bergeno “Brann” ekipą bei garsiai pareiškė, kad Suvalkijos komandą laikas pradėti gerbti.

“Norvegai tuo metu net neįsivaizdavo, kas ta “Sūduva” ir tikėjosi mus užmėtyti kepurėmis. Mes, savo ruožtu, alkani pergalių atidavėme visą dūšią, kad laimėtumėm. Dabartinėje komandoje mačiau tą patį”, - portalui futbolas.lt sakė Marijampolės legenda Algimantas Gabrys, kuris mato ir daugiau panašumų tarp tuometinės ir dabartinės komandų.

“Pagrindinis skirtumas tas, kad tuomet mūsų komandoje pagrindiniais smuikais grojo marijampoliečiai. Dabar jų skaičius gerokai sumažėjęs. Visa kita – panašu. Ir tada, ir dabar geriausias žaidėjas – vartininkas.

Tada, jei ne Gytis Padimanskas, iš Norvegijos galėjome parsivežti dešimt įvarčių. Dabar didžiulį darbą atliko Ivanas Kardumas. Tiek tada norvegų komanda, tiek dabar “Apoel” visiškai nevertino “Sūduvos”, o yra toks dėsnis, kad laimi tas, kas labiau nori. Be to, tuomet turėjome nuostabios formos T.Radzinevičių, dabar per pusę kėlinio darbą padarė R.Cecilia.

Panašumų yra daug. Tiesa, yra dar vienas skirtumas – patirtis. Mes tada nežinojome, nei kas bus, nei kaip bus, o dabar yra kitaip. Gyvenime reikia pribręsti, “Sūduvai” tas procesas truko penkiolika metų”, - pasakojo A.Gabrys.

Pirmuosius keletą metų “Sūduva” A lygoje buvo vidutiniokė, tačiau ketvirtuoju bandymu sugebėjo prasibrauti iki bronzos medalių. Atrodė, kad į Suvalkijos sostinę atėjo aukso amžius, tačiau tuomet komandą pradėjo persekioti nesėkmės. Jei lygoje būdavo trys lygiavertės komandos, “Sūduva” likdavo trečia, jei keturios – ketvirta ir pan. Marijampolės klubo nebeliko ir UEFA žemėlapyje, o miesto žmonės pamiršo, ką reiškia dalyvavimas Europos turnyruose.

“Sūduvos” laivas po truputį pradėjo skęsti. Prezidentas Vidmantas Murauskas pradėjo kalbėti apie tai, kad sutinka savo vietą atiduoti tam, kuris sugebės tinkamai tęsti darbą. Norinčiųjų neatsirado.

“Futbolas nėra pigus malonumas, todėl ir dabar galiu pasakyti tą patį – jei atsiras žmogus, kuris sugebės išlaikyti tokias “Sūduvos” pozicijas arba jas iškels dar aukščiau – prašome. Nematau problemų”, - iš Kipro futbolas.lt sakė V.Murauskas.

Kaip po kiekvienos tamsios nakties išaušta šviesus rytas, taip ir “Sūduva” pernai lyg feniksas iš pelenų pakilo naujai kovai. Tiek UEFA Europos lygos turnyre, tiek A lygoje už visas nesėkmes buvo kompensuota didžiuliu sėkmės sluoksniu ir, tuo pačiu, pergalėmis. Akivaizdu, kad šiemet pagautos laimės paukštės sūduviečiai nelinkę paleisti nė už ką.

“Mano toks gyvenimo būdas, kad kai nesiseka, ieškai to priežasčių. Visada lengviau viską mesti, bet tai ne man. Matot, mano žmona – užsispyrusi žemaitė (šypsosi).

Vis tik, turite suprasti, kad dabartinės mūsų pergalės negarantuoja ilgo lengvo gyvenimo. Niekas neapsaugotas nuo to, kas dabar vyksta “Atlante” ar prieš dešimtmetį vyko “Žalgiryje”.

Dabar mums gerai, nes galime naudotis legionierių paslaugomis. Nors stengiamės iš pradžių traukti marijampoliečius, vėliau lietuvius, bet grynai lietuviškos komandos aš neįsivaizduoju. Tokie laikai”, - pasakojo V.Murauskas.

“Sūduvos” kelionė Europoje dar nebaigta. Jau kitą savaitę komanda keliaus į Serbiją, kur bandys įkąsti dar vieną kietą “Crvena Zvezda” klubo riešutą. Dar neprasidėjus rungtynėms, marijampoliečius dauguma nurašo. Tačiau ši istorija jau girdėta.