Tėvų asociacija: „Susitelkime, kad vampyrai ir leisgyvės būtybės netaptų Lietuvos futbolo ateities pranašu“ (15)

Futbolą žaidžiančių vaikų tėvų asociacija ir Lietuvos vaikų futbolo čempionato finalines varžybas stebėję vaikų tėvai, kreipėsi į aukščiausią Lietuvos futbolo valdžią, prašydami daugiau pagarbos ir dėmesio pačių organizuojamoms varžyboms.

Spalio antroje pusėje du savaitgalius Marijampolėje vykę turnyrai sulaukė didžiulio tėvų nepasitenkinimo dėl jų nuomone nekompetetingai pravestų varžybų.

Futbolas.lt sulaukė paties laiško, kurių įdomiausias vietas paliekame jums.

1. Neatsakingas teisėjų požiūris ir prasta teisėjavimo kokybė

a) Į pirmos 2007-2008 m. gimimo vaikų varžybų dienos rungtynes teisėjai vėlavo 25 minutes. Atsižvelgiant į tai, kad į rungtynes Marijampolėje, 16 savo amžiaus grupėse stipriausių vaikų futbolo komandų atvyko iš įvairių Lietuvos regionų, įskaitant Klaipėdą, Mažeikius, Šiaulius ir pan., todėl toks neatsakingas turnyro organizatorių požiūris yra mažų mažiausiai nepagarbus vaikų, trenerių ir juos atlydėjusių tėvų atžvilgiu.

b) Nekompetentingas teisėjo darbas 2006 m. gimimo vaikų varžybose dėl 3–4 vietų tarp Šiaulių FA „Šiauliai – 1“ ir KlaipėdosFM-1. Teisėjas įskaito klaipėdiečių pelnytą įvartį, tačiau po Šiaulių FA trenerio griežtokos replikos, esą įvartis įmuštas iš akivaizdžios nuošalės, teisėjas, pasiteiravęs Šiaulių FA trenerio „O tai mes žaidžiame su nuošalėmis?“ ir pasitaręs su LFF atstovu Stasiu Petrausku, įvartį atšaukia. Tokia arbitro nekompetencija finalinėse varžybose nesuprantama ir netoleruotina.

c) Daugelio teisėjų pasyvumas aikštėje, nulemiantis abejotinus jų sprendimus, kaip antai, abejotinas švilpukas iš kitos ketvirčio pusės kontakto atveju per 2008 m. gimimo vaikų rungtynes arba iš kitos aikštės pusės – jau didelius greičius demonstruojančių 2005 m. gimimo futbolininkų varžybas. Pagaliau atskirais atvejais teisėjas vilki paprastą sportinį kostiumą arba aprangą tokios pačios spalvos kaip viena žaidžianti komanda.Totalaus diletantizmo ir profesinio abejingumo pavyzdžiai.

Išvada – dėl vaikų ir jaunimo futbolo varžybų organizatorių atmestinio požiūrio ir/ar aplaidumo, Lietuvoje vaikų ir jaunimo futbolo varžybų teisėjavimas yra žemo lygio, demotyvuojantis tiek jaunuosius futbolo žaidėjus, tiek jų tėvus bei trenerius.

Mūsų pasiūlymas būtų imtis esminių priemonių pirmiau nurodytoms problemoms spręsti. Būtina kelti reikalavimus vaikų ir jaunimo futbolo varžybų arbitrams, esant kompetentingų teisėjų trūkumui – vienerioms rungtynėms skirti po du ar tris teisėjus, taip pat užtikrinti, kad varžybose dalyvaujantys jaunieji futbolininkai sulauktų ne tik teisingo, bet ir auklėjamojo/ pedagoginio teisėjų požiūrio.

2. Minimalus Jūsų ir Jūsų atstovaujamų organizacijų dėmesys šioms varžyboms

a) Natūralu, kad per tokio lygio varžybas, į kurias susirenka didelis dalyvių skaičius (32 komandos ir jų treneriai, apie 400 vaikų, mažiausiai dvigubai daugiau juos lydinčių tėvų, draugų ir pan.), kyla įvairių organizacinių klausimų ir nesklandumų, įskaitant pirmiau minėtus atvejus dėl diskutuotino teisėjų darbo, tačiau Jūs į tokios apimties renginį deleguojate vienintelį vidutinio rango (jei klystame – patikslinkite) tarnautoją Stasį Petrauską, kuris visų problemų epicentre yra paprasčiausiai nepajėgus vienas susidoroti su visais kilusiais nesklandumais.

Apmaudu, kad būtent šios atsakingos organizacijos, LFF ir LVJFA, deleguodamos tik vieną savo atstovą, tokią puikią progą praleido, vėl demonstruodamos savo vadybinį aplaidumą ir nekompetenciją. Tokiu atveju natūraliai kyla pagrįsti klausimai: kam Jūs ir Jūsų organizacijos atstovauja, ar futbolą žaidžiantys Lietuvos vaikai ir jų tėvai nėra ta tikslinė asmenų grupė, kurių interesus Jūs turėtumėte atstovauti?

b) Neorganizuotas rungtynių rezultatų skelbimas. Varžybų rezultatai nebuvo viešai skelbiami tol, kol nepatenkinti tėvai 2017 m. spalio 21 d. nepradėjo skambinti LFF darbuotojams – tik tuomet sulaukta bent trumpų žinučių socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje arba LFF interneto tinklalapyje. Apie trumpus interviu su vaikais, jų treneriais arba tėveliais, tokiu būdu darant „visų mūsų bendrą šventę“ 2017 m. spalio 21-22 d. taip pat nebuvo pagalvota, nors po savaitės vykusiuose 2005-2006 m. gimimo vaikų finaluose, matyt, neapsikentus tėvų priekaištų, jau bandyta tai daryti. Stebina, kad į tokias problemas esame priversti „baksnoti pirštu“ šiais skaitmeninių technologijų laikais, kai savalaikis informacijos skelbimas internete nereikalauja didelių resursų, tačiau yra neįtikėtinai veiksmingas kuriant šventės ir bendrumo atmosferą. Nekalbant, kad buvo galima nesunkiai ir nebrangiai suorganizuoti visų rungtynių „live“ transliacijas internete, kas jau šiais laikais standartiškai daroma daugelyje Europos šalių, organizuojant ir gerokai žemesnio lygmens turnyrus.

c) Apdovanojimus 2007-2008 m. gimimo vaikams įteikė LVJFA prezidentas V. Vaškūnas, o 2005-2006 m. gimimo žaidėjams – LVJFA direktorius D. Bička. Pripažįstame, kad jie yra garbūs buvę futbolo žaidėjai ir šiuo metu Lietuvos vaikų futbolui svarbūs asmenys, tačiau jie nėra žinomi tokio jauno amžiaus vaikams. Tuo tarpu 2017 m. spalio 29 d. 12.30 val. naujai išrinktas LFF prezidentas, žinomas (ir vaikams) Lietuvos futbolininkas Tomas Danilevičius Vilniuje, „Sportimos“ manieže, sveikindamas komercinio tarptautinio vaikų futbolo turnyro „Ateitis CUP“ 2004 m. gimimo vaikinų amžiaus grupės nugalėtojus – Bergamo „Atalanta“ žaidėjus – šypsodamasis prakalbo itališkai, taip sukeldamas emocinį jaudulį ir pozityvų šurmulį tarp minėtos komandos narių.

Kyla klausimai, kodėl toks puikus motyvacijos ir pagarbos gestas nebuvo parodytas mūsų vaikams Marijampolėje, kodėl tas pats gerb. T. Danilevičius arba Lietuvos vyrų futbolo rinktinės vyr. treneris E. Jankauskas (taip pat dalyvavęs minėtuose komercinio turnyro apdovanojimuose „Sportimoje“) 2017 m. spalio 29 d. po 5 valandų negalėjo atvykti į už 130 km nuo Vilniaus esančią Marijampolę ir pasakyti tų pačių įkvepiančių bei jaunus žaidėjus motyvuojančių žodžių gimtąja kalba geriausioms 2005–2006 m. gimimo vaikų Lietuvos futbolo komandoms?

Belieka konstatuoti, kad Jums ir Jūsų atstovaujamoms organizacijoms labiau rūpi komercinėse varžybose dalyvaujantys svečiai iš tituluotų užsienio klubų/akademijų, bet ne tie, dėl kurių Jūs užimate savo postus ir dėl kurių turėtumėte dirbti – būsimi Lietuvos futbolo žaidėjai ir sirgaliai.

Negi Jūs nemanote, kad Jūsų pagarbos ir dėmesio sulaukę mažiausiai 1000 žmonių vieno savaitgalio metu ir dar tiek pat (ar daugiau) - kitą savaitgalį, (spalio 21 – 22 d.) grįžę į namus neužsimins geru žodžiu apie Lietuvos futbolo organizacijų vadovus, ar vėliau neateis palaikyti Lietuvos futbolo komandų ar rinktinių, kovojančių tarptautiniuose frontuose? Deja, šįkart namo turėjome grįžti tik tyliai spausdami menkaverčius medalius, kupini blogų emocijų ir nesulaukę deramo dėmesio. Jeigu Jūs manote, kad tokiu atveju kas nors iš to 1 000 ar daugiau žmonių tikės Jūsų kalbomis apie planuojamus gerus darbus vaikų futbolo labui, klystate.

Konstatuotina, kad iš tikrųjų Lietuvos vaikų ir jaunimo futbolas ir jo kasdienės problemos Jums nerūpi arba rūpi pernelyg menkai.

Siūlytume savo elgesiu ir darbais nedelsiant įrodyti, kad pirmiau mūsų padaryta išvada yra neteisinga. Galiausiai atsiverskite ir pasižiūrėkite finalinėse varžybose Marijampolėje dalyvavusiems visiems vaikams išdalinto „Flinto“ žurnaliuką. Hellovynas svetimas lietuvių kultūrai, zombiai ir vampyrai yra leisgyvės fantasmagorinės būtybės. Susitelkime ir kooperuokimės, kad šis žurnalo „Flintas“ numeris netaptų juodos Lietuvos vaikų ir jaunimo futbolo padėties ir ateities pranašu.