Amžinasis Kroatijos derbis lietuvio akimis (4)
''Hajduk'' - ''Dinamo'' | Asmeninio archyvo
Lukas Gintautas
Savaitgalį teko apsilankyti „amžinajame“ Kroatijos derbyje, kuris vyko Dalmatijos širdyje – Splite. Rungtynės tarp Splito „Hajduk“ ir Zagrebo „Dinamo“ 35 000 žiūrovų talpinančiame stadione baigėsi lygiosiomis 2:2, bet apie viską iš pradžių.
Pripažinsiu, kad prieš rinkdamasis studijų vietą artimiausiam pusmečiui (studijuoju sporto vadybą), didesnį dėmesį skyriau ne studijų kokybei, o sportui ir jo infrastruktūrai ne tik pačiame mieste, bet visoje šalyje apskritai. Būtent Kroatija, o ypač Splitas, šiuo atveju buvo tobulas variantas.
Jei jau pradėjau nuo to, tai turbūt būtina paminėti ir tai, kad likus maždaug 2 mėnesiams iki atvykimo į Kroatiją jau žinojau, kad šių rungtynių nepraleisiu jokiu būdu.
Vos atvykus į Kroatiją ir pasileidus miesto centro link, grafičiai ant sienų, tiltų ir visur kur įmanoma, iš karto leidžia suprasti, kad papuolei ten, kur futbolas yra sporto šaka numeris vienas. Visa tai leidžia suprasti, kad visas miestas tuo gyvena, o „Hajduk“ klubas yra šio miesto pasididžiavimas. Galbūt ir kai kurių aplinkinių miestų.
Žinoma, prie to labiausiai prisideda ir tas faktas, kad šio klubo ultros Torcida yra apskritai pati seniausia organizuota fanų grupuotė Europoje. Būtent dėl to žmonėms, kurie nei su futbolu, nei su fanų judėjimu nieko bendro neturi, kartais gali atrodyti, kad Torcida, o ne „Hajduk“ yra šio miesto komanda, nes grafičių su Torcidos vardu ar atvaizdu procentaliai yra labai panašus skaičius.
Atvykimą į miestą ir mačo pradžią skyrė lygiai trys savaitės, tad viską pajausti ir pamatyti laiko užteko – visa tai mačo laukimą sustiprino dar labiau. „Hajduk“ vardas mieste yra visur – ne tik ant sienų, bet ir ant mašinų, parduotuvių vitrinų ar jų prekių. Pavyzdžiui, vietinėje parduotuvėje su „Hajduk“ atvaizdu gali nusipirkti daiktų pradedant užkandžiais ar gėrimais, baigiant higienos prekėmis. Šiuo atžvilgiu Lietuvos klubams reiktų stipriai pasitempti, bet pradžią tam jau davė Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda.
Rungtynių dieną jau nuo pat ankstyvo ryto gali numanyti, kad šiandien mieste laukia futbolas. Su Lietuva palyginus puikiais orais besidžiaugiantys kroatai laiko namuose nešvaisto ir mačo laukti būriuojasi arčiau miesto centro, kur užgula kavines bei gyviausią miesto vietą Riva (kažkas panašaus kaip J.Basanavičiaus gatvė Palangoje, ar Laisvės alėja Kaune). Žinoma, daugelis žmonių vilki „Hajduk“ klubo atributiką, o artėjant prie stadiono bene prie kiekvieno gatvės kampo gali rasti ta pačia atributika prekiaujančių žmonių.
Kalbant apie prekybą, likau maloniai nustebintas tikrai nedidelėmis kainomis. Bilietas centrinėje tribūnoje praktiškai prieš aikštės centrą kainavo vos 60 kunų (beveik 8 eurai), o pakeliui į stadioną nupirktas šalikas dar mažiau – 50 kunų.
Prie stadiono atvykę likus valandai iki rungtynių gavome pamoką, kad į tokio tipo mačus rinktis patartina kur kas anksčiau. Didžiulių žmonių srautų dėka eilėje laukti teko maždaug 40 minučių, o kai kuriems žiūrovams patekti į vidų pavyko jau prasidėjus mačui.
Jei atvirai – patekęs į stadiono vidų likau kiek nusivylęs, nes jis nebuvo visiškai užpildytas. Prieš atvykstant tikėjausi pilnutėlio stadiono, tačiau dar rungtynių metu buvo pranešta, kad stadione buvo beveik 10 000 laisvų vietų. Tai reiškia, kad mačą stebėjo 25 000 žiūrovų.
Nepaisant to, atmosfera stadione buvo neapsakoma. Visas stadionas praktiškai visų rungtynių metu yra ant kojų, visas stadionas vieningai traukia klubą šlovinančias ir varžovus velniop siunčiančias dainas. Žvilgsnis vis nukrypsta į Torcidos tribūną, kurioje visų rungtynių metu netrūko „veiksmo“. Įspūdingas pirotechnikos šou rungtynių pradžioje, į aikštę viduryje rungtynių metami vadinamieji „fajeriai“ ar petardos, dėl to sustabdytas mačas ir be abejo, daugybė kartas nuo karto iškylančių tekstų, apie kurių reikšmę kalbėti tikrai negaliu. Įdomus faktas - Kroatijos rinktinės futbolininkai nori žaisti rinktinės rungtynes būtent čia, "Poljud" stadione, būtent dėl atmosferos.
Į Splitą be jokios abejonės atvyko ir ištikimiausi „Dinamo“ sirgaliai, tačiau būti išgirstiems „Poljud“ stadione yra rimtas iššūkis net ir maždaug tūkstantinei miniai žmonių. Kur kas geriau „Dinamo“ sirgaliams sekėsi kovoje su vietine policija, kurios stadione nemėgsta ne tik ultros, bet ir paprasti sirgaliai atvykę į rungtynes su šeimomis. Policijai vos įsiveržus į „Dinamo“ sirgalių tribūną, stadione itin galingai nuskambėjo skanduotė, reiškianti nepasitenkinimą policijos veiksmais. Žodį „korupcija“ suprasti galima turbūt visomis kalbomis, tad praleisti pro ausis to tikrai nepavyko. Baigiant temą apie „Bad Blue Boys“ pasivadinusius „Dinamo“ sirgalius, pasibaigus mačui visas „Poljud“ stadionas paplojo savo oponentams ir iš dalies atsisveikino iki kitų kartų.
Grįžtant prie futbolo, prieš mačą labai norėjau, kad šeimininkams pavyktų įmušti įvartį ir galėčiau pajausti tą atmosferą, kai tribūnos eina iš proto ir šėlsta. Ačiū, šį kartą pasisekė ir tokį malonumą turėjau du kartus, tačiau prie viso to, kartu su visu „Poljud“ stadionu teko patirti didžiulį nusivylimą. Visą mačą pirmavę šeimininkai nuo 89-osios iki pirmosios pridėto laiko minutės sugebėjo praleisti du įvarčius ir prarasti pranašumą. Tokiu momentu stadionas atrodo apsiverčia aukštyn kojomis. Kaip ir minėjau, tą patirti teko du kartus – mačo pabaigoje į „Dinamo“ vartus buvo skirtas baudinys, kurį „Hajduk“ futbolininkui pavyko šaltakraujiškai realizuoti ir išplėšti savo komandai bent jau tašką.
Po rungtynių žmonės skirstytis namo neskuba. Kas lieka aptarti mačą ir išgerti alaus šalia stadiono, kas tą patį daro kulniuodamas arčiau miesto centro, o kiti tai daro skanaudami Balkanuose itin populiarų Čevapį.
Taškas „amžinajame“ derbyje „Hajduk“ sirgaliams neatrodė geras rezultatas, o ypač po to, kai klubas beveik viso mačo metu pirmavo – vietiniai, su kuriais teko bendrauti, buvo nusiminę ir tikino, kad geriau jau lygiosios būtų pasiektos žaidžiant prieš turnyro lentelės dugno komandas. Futbolas yra futbolas ir Kroatijoje tas futbolas reiškia labai daug.
