Lietuvos rinktinės gynėja U.Šmitaitė karjerą tęs Kosove Interviu

Jau nebe naujiena, jog užsienio klubų agentai dairosi ne tik į didžiausius futbolo šalių futbolininkus, bet ir į Lietuvos. Pro akis neprabėga ir moterų futbolo talentai. Štai iš Šilalės kilusi ir už „Kauno Žalgirį“ žaidusi Ugnė Šmitaitė gavo puikų įvertinimą – šią pakvietė prisijungti prie Kosovo klubo FC „Hajvalia“.

Ugnės futbolo pamėgimo istorija nedaug kuo skiriasi nuo kitų merginų, lankančių futbolą. Šios pirmieji prisilietimai prie kamuolio įvyko kieme, berniukų kompanijoje, su kuriais ir pradėjo lankyti treniruotes.

Kiek vėliau, penkiolikos metų, ji atstovavo Tauragės SM komandai, 17-18 metų prisidėjo prie Akmenės merginų klubo pergalių, 2013-2016 metais patirtį kaupė žaisdama UEFA Čempionų lygoje kartu su Lietuvos čempionių Šiaulių „Gintros“ klubu, o nuo 19-os metų ji atstovavo Lietuvos vicečempionėms – „Kauno Žalgiriui“.

Kas prisidėjo prie jūsų futbolininkės karjeros sėkmės?

Prie mano futbolininkės karjeros sėkmės prisidėjo mano hiperaktyvumas, didelis noras ir užsivedimas visur dalyvauti ir ryžtingas pasirinkimas tarp šokėjos ar dainininkės, o gal net aktorės karjeros (juokiasi). Žinoma, ir maištas, kurio dėka aš neklausiau mamos ir tęsiau treniruočių bei varžybų procesą.

Ar anksčiau tikėjotės žaisti nacionalinėje rinktinėje?

Tiesą pasakius, kai pradėjau žaisti ir domėtis futbolu, nė nenutuokiau, kas yra nacionalinė rinktinės komanda. Apie tai sužinojau būdama galbūt tik 15 metų, kai buvau pastebėta U-17 rinktinės trenerio ir gavau iškvietimą atstovauti šio amžiaus Lietuvos rinktinei.

Ar buvo akimirkų, kai norėjosi mesti futbolą?

Taip, manau visiems tokiu akimirkų būna, bet tada viską apmąstai ir supranti, kad tu negali be to. Akimirką norėjosi imti ir apversti savo gyvenimą aukštyn kojomis ir visai atsisakyti futbolo, kad galėčiau pasirinkti kažką kito. Bet pagalvojus, kuo norėčiau užsiimti be futbolo, galėčiau tam atrasti laiko ir jo neatsisakydama.

Sulaukėte didžiulio įvertinimo! Kaip jus atrado Kosovo klubas?

Taip, manau, tai didelis įvertinimas ir didžiulis iššūkis man, kaip futbolininkei iš Lietuvos. Kaip jie mane atrado? Susipažinau su tikrai savo darbą išmanančiais žmonėmis: Donaldas Urniežius ir Andy Drewery padėjo rasti klubą, kuriam reikėjo būtent šios pozicijos žaidėjos, kurioje žaidžiu aš. Todėl mano CV buvo nusiųstas šiai komandai ir aš gavau kvietimą atstovauti jų klubui.

Kaip reagavo artimieji ir draugai, kai sužinojo, jog vyksite į Kosovą?

Tiesą pasakius, nemaniau, kad sulauksiu tokių įdomių ir skirtingų reakcijų. Šis pasirinkimas man pačiai buvo lyg didžiulis iššūkis, kurį turėjau tikrai greit priimti ir priėmiau!

Kokie pirmieji įspūdžiai atvykus į Kosovą? Kaip jus pasitiko?

Dauguma apie šią šalį girdėjo daugiau blogų dalykų nei gerų, bet atvykusi pamačiau, kad dauguma jų klysta, nes čia viskas atvirkščiai. Visi gyvenantys čia jaučiasi kaip didelė šeima, visi malonūs ir draugiški.

Labai patiko, kad čia nėra alkoholizmo problemų ir dauguma moka linksmintis būdami tiesiog savimi. Antrąją treniruotę turėjau progą duoti interviu, kuris buvo publikuotas per televiziją. Sulaukiau nemažai dėmesio internete, gavau sveikinimų, kad atvykau į jų šalį ir paklausus žmonių gatvėje apie šį merginų klubą, manau dauguma drąsiai pasakytų, kad kažką žino apie jį ir linki sėkmės.

Kaip atrodo treniruotės ir kiek jų turite per savaitę?

Šiuo metu vyksta pasiruošimo laikotarpis. Kol kas turime po vieną treniruotę per dieną ir kas 4 dienas gauname vieną laisvą. Turėjome turėti draugiškas rungtynes prieš vieną merginų komandą, bet netikėtai užklupo labai smarkus lietus, nenorėjome sugadinti aikštės, todėl rungtynės buvo nukeltos.

Ar kada nors tikėjotės atstovauti užsienio klubui? Apie kokias šalis pasvajodavote?

Svajojau apie tai nuo 17 metų. Visada maniau, kad šalis, kurioje norėčiau žaisti futbolą ir gyventi tolimesnį gyvenimą turėtų būti lyg kurortas: visą sezoną šilti orai, gražus įdegis... Esu aplankiusi jau daugiau nei 20 šalių, su kai kuriomis kultūromis esu susipažinusi artimiau, bet dar neatradau tokios šalies, kurioje norėčiau pasilikti.