Plaukimo instruktorius: „Treniruotės vandenyje stiprina ir atpalaiduoja“

Olimpinei ir pasaulio čempionei Rūtai Meilutytei vieną po kito gerinant rekordus bei skinant įspūdingas pergales plaukimo takeliuose, šia sporto šaka susidomi vis daugiau Lietuvos gyventojų. Didžiausio Lietuvoje sporto ir sveikatingumo klubų  „Impuls“ duomenimis, pastaruoju metu baseinų lankytojų padaugėjo apie 17 procentų.

„Mūsų lankytojai visada mėgo plaukioti ir leisti laiką baseine. Tačiau pastaruoju metu pastebime, kad po Rūtos iškovotų medalių plaukimas labai populiarėja, vis daugiau vaikų tėvai atveda į plaukimo treniruotes“, ‒ teigia „Impuls“ plaukimo instruktorius Justinas Repečka.

Plaukimo instruktoriaus teigimu, baseine mielai sportuoja įvairaus amžiaus bei poreikių lankytojai – tiek siekiantys sportinių rezultatų, tiek norintys stiprinti kūną ar paprasčiausiai išmokti plaukti. „Plaukimo treniruotės vertingos jau vien tuo, kad išmokstama taisyklingai elgtis vandenyje, tad mažėja nelaimingų atsitikimų grėsmė pramogaujant prie vandens telkinių. Plaukiant mažesnė traumų tikimybė nei užsiimant kitomis sporto šakomis. Be to, plaukimas atpalaiduoja, gerina kraujotaką ir širdies darbą, laikyseną, o nuolatinės treniruotės lavina ištvermę“, ‒ treniruočių privalumus vardija J. Repečka.

Būtent todėl į baseiną dažnai neria ir kitų sporto šakų atstovai. Vienas jų – irkluotojas, daugkartinis Europos čempionas ir Lietuvos olimpinės rinktinės narys Mindaugas Griškonis. Jį taip pat dažnai galima išvysti skrodžiantį vandenį – suprantama, ne valtimi, ‒ plaukimo takeliuose.

„Plaukimas yra labai naudingas ‒ kiekvienam žmogui, ne tik profesionaliems sportininkams. Ypač rekomenduoju baseiną tiems, kas turi nugaros problemų. Aišku, tai labai aktualu irkluotojams – mūsų nugaroms tenka dideli krūviai, o plaukimas padeda nugarą sutvirtinti, sutvarkyti“, ‒ patirtimi dalijosi M. Griškonis.

Irkluotojas sako, jog plaukimas sudaro svarbią jo bendrojo fizinio pasirengimo treniruočių dalį šaltuoju metų laiku. M. Griškonis baseine sportuoja 2-3 kartus per savaitę, kaskart nuplaukdamas tris kilometrus. Greičiausiai šią distanciją olimpietis yra įveikęs per 54 minutes. „Vandenyje kūnas atsipalaiduoja. Plaukdamas jaučiuosi labai gerai ‒ galva skaidri, kūnas lengvas, tad treniruotės vandenyje yra ir naudingos, ir malonios“, ‒ šypteli sportininkas.

Žymus irkluotojas rekomenduoja plaukimą įvairaus amžiaus bei fizinio pasirengimo žmonėms. Tiesa, M. Griškonio nuomone, pradedantiems plaukikams naudingiau į baseiną leistis prižiūrimiems trenerių. „Net ir profesionaliems sportininkams pravartu išgirsti trenerių pastabas ir patarimus, o pradedantiesiems plaukikams tikrai rekomenduočiau treniruotis prižiūrimiems instruktorių. Tai padės išvengti klaidų, nuo pat pradžių ugdyti teisingą techniką ir įgūdžius“, ‒ atkreipia dėmesį pašnekovas.

Sporto ir sveikatingumo klubų  „Impuls“ instruktoriaus J. Repečkos teigimu, ugdyti reikiamus įgūdžius svarbu nuo pat mažens. „Mokyti paprasčiausių pratimų ir saugaus elgesio vandenyje galima jau ir penkiamečius, o mokyti plaukti ‒ septynerių sulaukusius vaikus. Tačiau tai nėra universali taisyklė – juk vaikai ne visi vienodi, skiriasi jų fizinis išsivystymas, gabumai, pomėgis būti vandenyje“, ‒ dėsto specialistas.

Nors vaikai ‒ pagrindiniai plaukimo treniruočių dalyviai baseinuose, vis dažniau į trenerius kreipiasi ir suaugusieji. Dalis jų pageidauja sutvirtinti kūną ar tobulinti plaukimo įgūdžius. Kita dalis nori išmokti plaukti, įveikti vandens baimę ir užtikrintai jaustis stichijoje, kuri mums labai artima ‒ šiaip ar taip, vanduo sudaro didžiąją žmogaus organizmo dalį. „Mūsų požiūrį į mokymąsi plaukti atspindi taisyklė, draudžianti baseino lankytojams šokinėti į vandenį. Kaip ir daugelyje kitų gyvenimo sričių, taip ir plaukime ‒ nerdami stačia galva galime labiau nukentėti nei laimėti. Mokantis plaukti svarbiausia neskubėti, tinkamai nusiteikti, pamažu siekti rezultato“, ‒ dėsto J. Repečka.