Artėjant startams – irkluotojų jaudulys, nerimas ir džiaugsmas fotogalerija
Pasaulio jaunių irklavimo čempionatas | Organizatorių nuotr.
„Vis dar sunku patikėti, kad tai, kam ruošėmės visą vasarą, tuoj prasidės. Baimė ir nerimas susilieja su džiaugsmu“, – sakė Lietuvos jaunių (iki 19 metų) irklavimo rinktinės narė Ugnė Juzėnaitė.
Rugpjūčio 7-11 dienomis šalies rinktinė Tokijuje varžysis su stipriausiais bendraamžiais iš viso pasaulio.
„Sea Forest Waterway“ irklavimo kanale, kuriame po metų varžysis olimpiečiai, šįkart startuos trys lietuviškos įgulos: rungtyse porinėmis dvivietėmis valtimis startuos Tito Mašanausko ir Virgilijaus Prušinsko bei Ugnės Juzėnaitės ir Dovilės Rimkutės įgulos, paviene dviviete valtimi – Ramintos Morkūnaitės ir Martynos Kazlauskaitės įgula.
„Kanale šokinėja žuvys, tai tikimės pasigauti bent vieną... Aišku, ne varžybų metu, – juokavo niekada geros nuotaikos nestokojantis V. Prušinskas. – O jeigu rimtai, kanalas yra superinis. Nustebino ir labai šiltas ir jaukus sportininkų pasitikimas. Atrodo, kad čia žmonės persivers per galvą, kad tik tau padėtų“.
D. Rimkutė pabrėžė, kad Japonija pasitiko karštu ir drėgnu oru. „Gyvename labai gražioje vietoje. Tik visą laiką būna virš 30 laipsnių šilumos, tik naktį kiek atvėsta“, – informavo jaunoji irkluotoja.
Kalbant apie orą ir gyvenimo sąlygas tuoj pat įsiterpė ir V. Prušinskas.
„Tik išlipus iš lėktuvo pasirodė, kad kažkas mus apipylė vandeniu, – nusijuokė irkluotojas. – Gyvename viešbutyje, kurio langai neatsidaro. Nėra jokio vėdinimo, kambariuose drėgna, drabužiai nedžiūsta, tad gaivą pajaučiame tik eidami į treniruotes“.
Lietuviai jau spėjo pamatyti ir tikrąjį Tokijo grožį. „Stengėmės apžiūrėti miestą, kad galėtume sakyte, jog buvome ir matėme tikrą Tokiją“, – šypsojosi U. Juzėnaitė.
„Nuvažiavome į miesto centrą, kai jau buvo sutemę, – prisiminė V. Prušinskas. – Bet net negalėtume pasakyti, kad šiame mieste yra naktis, kadangi ten nuolat viską apšviečia reklaminiai stendai, lemputės. Šviesu tarsi dieną“.
Sulaukę klausimo, ką įdomaus įsidėjo į kelioninį lagaminą, rinktinės nariai susižvalgė ir sukikeno.
„Lyg nieko keisto nesivežėme, išskyrus irklų rankenas, kurios šiek tiek primena beisbolo lazdas“, – prabilo T. Mašanauskas.
„Ir aš visą kelionės laiką dėl jų labai jaudinausi. Bijojau, kad gali pradingti“, – nusijuokė D. Rimkutė, o jos porininkė U. Juzėnaitė suskubo paaiškinti, kad rankenas teko vežtis kartu, nes daugiau jos niekur netilpo.
M. Kazlauskaitė prisipažino, kad dėl irklų rankenų kelionės metu nesijaudino. Jaudulys kutenti pradėjo tik pamačius kitų šalių atstovus irkluojant kanale. „Kyla jaudulys, tačiau stengiamės koncentruoti visą dėmesį į savo irklavimą, treniruočių režimą bei teisingą poilsį“, – pabrėžė sportininkė.
