E.Stanionis – apie bokso pasaulį sukrėtusias mirtis, didelę svorio metimo įtaką, trenerių ir teisėjų vaidmenį, patirtą traumą ir reabilitaciją po jos bei artimiausius planus (16)

 Vienas pajėgiausių Lietuvos boksininkų 24-erių metų Eimantas Stanionis šių metų gegužės mėnesio pabaigoje turėjo stoti į devintą savo kovą profesionaliame bokse, tačiau treniruočių metu patyrė sunkią rankos traumą ir jam prireikė operacijos, po kurios reabilitacija užtrunka mažiausiai 90 dienų.

Tas laikotarpis jau praėjo, o išgijęs E.Stanionis jau pasirodė treniruočių salėje bei yra susidėliojęs artimiausius planus.

Nors kol kas E.Stanionis treniruotėse pluša Lietuvoje, tačiau po mėnesio vyks į JAV, kur pradės intensyviau ruoštis dar vienai profesionalaus bokso dvikovai.

Portalui „Sportas.lt“ E.Stanionis sutiko atskleisti artimiausius savo planus, būsimų dvikovų datas, atskleidė padarytą klaidą, kuri galimai lėmė patirtą traumą, papasakojo apie sunkią reabilitaciją bei išsakė savo nuomonę apie pastaruoju metu bokso pasaulį sukrėtusius įvykius, kai po dvikovų mirė 28-erių metų Rusijos boksininkas Maksimas Dadaševas bei 23-ejų metų argentinietis Hugo Alfredo Santillanas.

„Nors dar atsistatymui reikia laiko, tačiau viskas tikrai gerėja, o jau šiandien (pirmadienį, 07.29, - aut. past.) pradėjau mušti į maišą. Kol kas skausmo dar nejaučiau, bet taip pat dar ir nemušiau šimtu procentų stiprumu“, – portalui „Sportas.lt“ sakė E.Stanionis. „Planuojame, kad į ringą sugrįšiu spalio 12-ą dieną. Turime šią datą ir jeigu viskas bus gerai pasiruošime, tuomet tada ir žengsiu į ringą. Gavau skaudžią pamoką, iš kurios pasimokiau ir dabar jau prižiūrėsiu save stipriau“.

– Galbūt žinoma, kada galite sužinoti savo varžovą?

– Žinau tiek, kad dabar bus aštuonių raundų kova. Su vadybininku turime planą, kad dabar kovosiu spalio 12-ą, o vėliau turėsiu kovą gruodžio 21-ą ir tai bus dešimties raundų dvikova, o varžovas jau tada turėtų būti su didesniu vardu.

Mes turėjome didelių planų, bet tada patyriau traumą ir viskas taip nusikėlė. Praeitas mano varžovas turėjo nemažai patirties, o aš realiai dar pats turėjęs mažai kovų profesionaliame bokse, bet pasirinkau savo kelią greitesnį ir sunkesnį nei kovoti su tais „maišais“, kur nėra jokios naudos.

– Ar buvo padaryta kažkokia klaida treniruočių metu, kad patyrėte tą traumą?

– Būtent tą dieną nesusiteipavau rankos, nors visada tą darydavau labai nuoširdžiai, nes anksčiau jau esu turėjęs traumų, bet ne tokių stiprių. Visą laiką labai prižiūrėdavau tas vietas, bet tą dieną pagalvojau, kad galbūt nesiteipuosiu taip stipriai ir būtent tada patyriau traumą. Čia niekada negali žinoti – net ir susiteipavus ranką taip gali nutikti, bet visko sporte būna – taip jau yra.

– Kaip vyko jūsų reabilitacija? Ar ji buvo sudėtingesnė nei po prieš tai patirtų traumų?

– Reabilitacija buvo labai sunki. Ši vieta, kur buvo nuplyšę raiščiai, sunkiai gyja ir sunku reabilituoti. Operaciją man padarė gydytojas Liudas Bazaras, o kineziterapeutas Tomas Linksmuolis buvo pagrindinis, kuris mane prižiūrėjo. Vėliau prisidėjo olimpiečių gydytojas Dalius Barkauskas ir Pavelas Zachovajevas – visi žmonės įdėjo labai didelį indėlį ir padėjo padaryti taip, kad kuo greičiau sugrįžčiau į ringą.

Eimantas Stanionis | asmeninio archyvo nuotr.

– Kada planuojate vykti treniruotis į JAV?

– Manau, kad rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje.

– Lietuvoje turėsite tik bendro pobūdžio treniruotes?

– Taip, kol kas viskas vyks be sparingo, kad neprarasčiau formos ir nebūtų sunku sugrįžti bei kad nepriaugčiau daug svorio (juokiasi, – aut. past.).

– Bokso pasaulis pastaruoju metu išgyveno dvi skaudžias mirtis. Kaip tai palietė jus asmeniškai?

– Man labai gaila dviejų šeimų, likusių be vyrų. Iš kitos pusės – mes kiekvienas iš kovotojų žinome kur einame, dėl ko rizikuojame. Visi kovotojai sako, kad gyvenimą mes statome ant linijos, todėl mes visi žinome, kad rizikuojame.

Buvo daug diskusijų, kad M.Dadaševo treneris galėjo anksčiau nutraukti kovą, tačiau čia tikrai yra ne jo kaltė, jis ir taip nutraukė kovą anksčiau laiko. Žinoma, M.Dadaševas pralaiminėjo tą kovą, galbūt treneris galėjo anksčiau nutraukti ją, bet jis kovojo dėl galimybės būti sekančiu kovoje dėl diržo, o tokių kovų niekas nenori nutraukinėti. Visi galvoja, kad yra tas vieno smūgio šansas, kai tu gali laimėti, todėl kovoja iki paskutiniųjų. Iš šono matėsi, kad M.Dadaševas jaučiasi blogai, jis nelabai kalbėjo ir orientavosi, tačiau tu pats esi ringe, tu pats žinai savo veiksmus ir pažįsti save geriausiai, žinai, kaip tu jautiesi, ir jeigu tu stipriai pralaiminėji tą kovą bei jautiesi blogai, turėtum pats suprasti, kad reikia save pasaugoti.

🗣️"God forbid... one punch as you know can change a whole guy's life and I wasn't going to let that happen-- so, I'd rather have them be mad at me for a day or two then to be mad at me for the rest of their life." 🙏
-Buddy McGirt on stopping the fight for Maxim Dadashev. pic.twitter.com/RINM4D83ZZ

— Jorge Hernández (@JorgeDeBurque) July 20, 2019

Aišku, čia yra žiauru ir kuo mažiau tokių dalykų turėtų nutikti, bet galvoju, kad šios dvi mirtys palietė daugelį žmonių. Galbūt dabar tie kovotojai, kurie yra „bokso maišai“ ir stoja prieš pajėgesnius varžovus, kurie gerinasi savo reitingą, neis taip paprastai į ringą ir nebus labai daug tokių kovų. Taip pat dabar gali padaugėti ir ringo referio klaidų, nes jeigu jis pamatys, kad yra nokdaunas ir mušamas vienas kovotojas stipriau, stabdys kovą. Kur anksčiau leisdavo kovoti daugiau, tas kovas dabar stabdys anksčiau laiko, kad nebūtų panašių nelaimių.

– M.Dadaševo treneris praktiškai maldavo savo auklėtinio, kad leistų sustabdyti kovą, nors vėliau pats treneris tikino, kad tai darė tik iš pagarbos boksininkui ir net ir be jo sutikimo būtų nutraukęs kovą. Kiek daug turėtų treneriai atsižvelgti į kovotojų nuomonę?

Buddy McGirt, one of the most emotionally intelligent trainers, has always been exceptional with these kind of calls in boxing.

Tragically, even he couldn't save Maxim Dadashev, no matter how much he begged and pleaded. RIP.pic.twitter.com/2NqFKFZCYp

— Danny Armstrong (@DannyWArmstrong) July 23, 2019

– Mes kovotojai einame ir atiduodame viską, bet visi turime skirtingas kovotojų širdis – vienas eina ir atiduoda save iki galo, kitas galbūt kažkur paslysta ir nebenori kovoti. Yra gladiatoriai, kurie eina iki pat galo ir jų savybes treneris turėtų pažinti per visą pasiruošimo stovyklą. Kiek žinau, M.Dadaševo treneris Buddy McGirtas nebuvo labai ilgai su boksininku, kartu turėjo tik kelias kovas ir galbūt labai gerai dar nepažinojo. Bet tas treneris, kuris yra ilgą laiko tarpą su boksininku, žino jį, turėtų stabdyti kovą.

– Į kovos eigą ir tai, ar reikia stabdyti kovą, turėtų labiau reaguoti treneris, kuris pažįsta kovotoją, ar ringo teisėjas?

– Čia abipusis darbas. M.Dadaševo kovoje teisėjui nebuvo jokio tikslo nutraukti kovą. Jeigu stabdysi – vėl bus blogai, nes klaus, kodėl tai padarei, sakys, kad turėjome šansą jį nokautuoti ar panašiai. Nebuvo taip, kad rusas visiškai nekovojo ir jis buvo užsidengęs bei jam mušė per rankas – jis atsakinėjo į smūgius, buvo toje kovoje, rodė, kad yra aktyvus ir teisėjui nebuvo preteksto nutraukti kovą. Manau, kad čia tiek teisėjo, tiek trenerio ir pačio kovotojo darbas atsižvelgti į sveikatą. Niekas tavęs taip gerai neprižiūrės, kaip tu gali pats save prižiūrėti. Tu žinai, ar tau svaigsta galva, ar dar kas nors vyksta ir tokioje kovoje nereikėtų rodyti charakterio, nes vienas ar du raundai nieko nepakeis – vis tiek pralaiminėji. Bet vėlgi – tu nutrauksi kovą ir sirgaliai sakys, kad esi kaip mergaitė, neturi kovotojo širdies ir valios, tačiau galbūt po tokių įvykių ir patys sirgaliai ims labiau suprasti kovotojus.

Eimantas Stanionis | „Twitter“ nuotr.

– Turbūt didelį charakterį turintiems kovotojams reikėtų stipriai dirbti su psichologais, nes esant ringe, kai adrenalinas yra užplūdęs kūną, sunku suprasti, kad jau viskas ir reikia pripažinti pralaimėjimą?

– Tam tikram kovotojui, kuris eina iki galo, pripažinti, kad jau viskas – neįmanoma. Aš pamėginau pasvarstyti, kaip būtų, jeigu aš būčiau jo vietoje, tai supratau, kad lygiai taip pat eičiau iki galo ir taip pat sakyčiau treneriui, kad nereikia nutraukinėti kovos. Bet kai pagalvoji apie savo sveikatą – aišku, kad būtų geriau nuimti tą kovą anksčiau ir galbūt tada būtų didesnė tikimybė išgyventi. Yra kaip yra, bet mano nuomone, ten nebuvo padaryta klaidų nei teisėjo, nei trenerio, kuris ir taip sustabdė kovą. Gal buvo galima tą padaryti anksčiau, bet visko žinoti negali.

– Sakėte, kad galbūt dabar keisis teisėjų požiūris ir darbas, o galbūt reikėtų kažką keisti taisyklėse, kad to išvengti?

– Manau, kad galbūt reiktų pakelti pirštinių svorį. Aš dar pats nesu kovojęs su 8 uncijų pirštinėmis, bet jau artimiausiu metu tai darysiu. Pusvidutinio svorio kategorija („welterweight“) yra iki 147 svarų (apie 66,68 kg, - aut. past.) ir jie kovoja su 8 uncijų pirštinėmis, o kas yra sunkesni – kovoja su 10 uncijų pirštinėmis. Aš pats visą laiką kovodavau su 10-ies, bet jau reikės pereiti prie 8-ių ir pratintis prie to – galbūt jau net sekančioje kovoje. Galbūt mano svorio kategorijoje reikėtų kovoti su 10-ies uncijų pirštinėmis, o didesniems svoriams – su 12-os uncijų. Mėgėjuose taip ir yra – 12 uncijų pirštinės nuo 69 kilogramų (154 svarai, - aut. past.) ir aš visą laiką su jomis kovodavau, o lengvesni kovodavo su 10-ies uncijų pirštinėmis.

Galbūt tai kažkiek pagelbėtų labiau išvengti skaudžių nelaimių, bet taip pat labai daug įtakos kovotojų sveikatai turi ir svorio metimas.

Jeigu tu labai daug save kankini, numeti svorį iš vandens, jo negeri ir po to nemoki atsistatyti – tai yra labai blogai. Yra UFC kovotojų su kuriais man asmeniškai teko kalbėtis ir kurie meta net po 20 kg svorio, bet jie tikrai moka labai gerai atsistatyti. Aš pats domėjausi apie atsistatymą, nes ir man pačiam reikia mesti nemažai svorio ir nors nesu profesionalas šiame reikale, bet maždaug žinau esminius dalykus. Kiek skaičiau mokslinių straipsnių ir tuo domėjausi – atsistatymas yra labai svarbus. Skaičiau nuomonių, kad galbūt reikėtų padaryti taip, kaip yra mėgėjuose – svėrimus daryti tą pačią kovos dieną, o tada kovotojai nemes daug svorio. Mūsų kūną sudaro 75 proc. vandens ir jeigu tu jį išvarai – smegenyse jo taip pat mažiau ir galbūt kažkas atsitinka ir padidėja nelaimių tikimybė.

Kita nuomonė – galbūt reikėtų leisti statyti lašelines. Jeigu numeti daug svorio, tuomet leistų pasistatyti lašelinę, gautum visų elektrolitų ir kitų dalykų, kurių tau reikia, o tada ir vandens prisikauptų greičiau.

Manau, kad tas svorio metimas turi labai didelę įtaką visiems, kurie nukenčia ringe ar narve. Būna, kad svėrimų dieną kovotojas sveria 70 kg, o kitą dieną jau sveria 80 kg. Maždaug 10-12 kg per 24-30 valandų tikrai galima atstatyti.

– Ar jūsų artimieji kaip nors reagavo į šias nelaimes ir galbūt paprašė būti atsargesniam ringe?

– Čia tokios nelaimės, kai tu niekada negali žinoti. Galbūt eisi gatve ir tave nutrenks automobilis – nežinosi. Tokie atvejai nėra dažni, bet čia taip sutapo vienu metu, todėl tai tikrai šokas visiems ir visi yra sunerimę. Galbūt dabar ir kiti supras, kad mes rizikuojame savo gyvybėmis ir galbūt labiau mus gerbs.

Iš mano artimųjų niekas per daug kažko nesakė. Minėjo, kad būtų gaila, jeigu taip atsitiktų, bet visi tikisi, kad taip nenutiks. Aš irgi stengsiuosi, kad taip nenutiktų ir tikėkimės, kad viskas bus gerai.

Eimantas Stanionis | Instagram.com nuotr

E.Stanionis iki šiol profesionalų ringe laimėjo visas 8 kovas ir nokautavo 5 varžovus. Paskutinį kartą lietuvis kovėsi kovo 9 d., kai laimėjo visus 8 raundus prieš Samuelį Figueroa (11-2).