Neymaro situacija Paryžiuje: galimi PSG veiksmai ir kas gali padėti brazilui grįžti į „Barceloną“ (1)

Neymaras neslepia noro palikti Paryžiaus „Saint-Germain“ dar šią vasarą, o realiausia kita jo karjeros stotele atrodo „Barcelona“, kuriems jis atstovavo prieš persikeldamas į Prancūziją. Tačiau iki šiol jokių oficialių veiksmų katalonai neatliko. Kodėl brazilo sugrįžimas yra toks sudėtingas?

PSG vos prieš dvejus metus nepabūgo sumokėti milžiniškos 222 mln. eurų sumos ir galvojo, kad nusipirko žaidėją labai ilgam laikui, kuris taps tikra komandos žvaigžde ir lyderiu.

Žvaigžde Neymaras tapo, tačiau lyderiu... Tvirtai to sakyti negalima. Jeigu brazilas pateisino lūkesčius iš komercinės pusės, jo žaidimas PSG gretose iki galo neįtikina. Didžiausią įtaką tam, žinoma, turėjo patirtos traumos. Ne paslaptis, kad Neymaras mėgsta vakarėlius ir pasilinksminimus, o tai neabejotinai atsiliepia ir jo kūnui.

Per pastaruosius dvejus metus jis patyrė dvi sunkias pėdos traumas, dėl kurių praleido praktiškai pilną sezoną. O kol jis laižėsi žaizdas, tikru komandos lyderiu tapo jaunasis Kylianas Mbappe, kuris šiuo metu ir yra tikrasis PSG veidas.

Galbūt dėl to Paryžiaus klubo vadovai per daug nesijaudina dėl Neymaro pareiškimų, jog jis nori palikti komandą ir to visiškai nebijo. O ir kodėl turėtų bijoti? Jo kontraktas su klubu galioja iki 2022 metų, o PSG gali už jį prašyti bet kokios kainos. Nepaisant patirtų traumų, dabartinėje žaidėjų rinkoje vien dėl komercinės vertės prancūzai už jį gali reikalauti tų pačių prieš dvejus metus sumokėtų 222 mln. arba netgi daugiau. Tad apart futbolininko nenoro būti šioje komandoje, visi svertai yra PSG rankose.

Neymaras gali nuspręsti nebežaisti ir taip reikalauti jo pardavimo, bet ar tai būtų teisingas jo žingsnis? PSG vadovai jau labai aiškiai parodė, kad kai nori, jie gali būti labai principingi. Vien užtenka prisiminti Adrieno Rabioto situaciją, kuomet jis atsisakė pratęsti besibaigiantį kontraktą ir norėjo persikelti į kitą klubą. Tuomet PSG vadovai neįsiklausė į trenerio Thomo Tuchelio žodžius ir nušalino šį futbolininką likusiam sezonui.

Taip Nasseras Al-Khelaifi ir kiti klubo vadovai parodė, kad jie nebijo priimti drastiškų sprendimų, jog parodytų savo galią. Ar jiems būtų skaudu priimti tokį sprendimą ir su maištaujančiu Neymaru? Ne. Kodėl? Prancūzijoje PSG ir be jo gali laimėti viską, o UEFA Čempionų lygoje jo indėlis nėra toks didelis, jog be jo griūtų visas komandos žaidimas. Greitai prasidėsiančiame sezone jis ir taip dėl diskvalifikacijos turės praleisti trejas rungtynes Čempionų lygoje, o tai jau yra pusė grupių etapo.

Tačiau komandoje auginti piktžoles niekuomet neapsimoka ir ši istorija gali vis tiek baigtis Neymaro pardavimu. Gautus pinigus PSG galėtų investuoti į sudėties gilinimą, o ir keli motyvuoti žaidėjai yra visuomet geriau už vieną motyvaciją praradusią žvaigždę.

Bet kodėl Neymaro persikėlimas į kitą komandą, o ypač „Barceloną“, yra sudėtingas ir trunka taip ilgai? Neskaitant galimų PSG vadovų principų, pagrindinė priežastis yra finansai. „Barcelona“ finansai.

UEFA įvestos finansinio sąžiningumo taisyklės didžiųjų Europos klubų smarkiai nekandžioja, tačiau katalonams vis tiek verta susirūpinti dėl savo išlaidų. Pažvelgus į paskutinius dešimt metų, jie tik kartą gavo daugiau pajamų už parduotus žaidėjus, nei išleido naujokams. Taip nutiko praėjusiame sezone. Skaičiuojant nuo 2009/10 metų sezono, „Barcelona“ naujokams skyrė net 1,4 mlrd. eurų. Pajamų už parduotus žaidėjus jie gavo kur kas mažiau – 779 mln. eurų.

Vien šią vasarą „Barcelona“ jau išlaidauja daugiau nei uždirba. Antoine Griezmannas ir Frenkie De Jongas jiems kainavo daug ir dabar jie jau yra išleidę 237 mln., kai tuo tarpu žaidėjų pardavė tik už 106 mln. Prie pirmosios sumos pridėkime dar ir Neymaro kainą, tuomet gausime per didelį skirtumą, kuris smarkiai pablogintų klubo finansinę padėtį. Ne tik išleistų pinigų, bet ir išleidžiamų sumų žaidėjų atlyginimams, kadangi be tariamų 222 mln. už Neymaro perėjimą (vienkartinis mokestis), taip pat prisidėtų apie 30 mln. eurų (jeigu jis nesusimažintų dabar gaunamo atlygio) žaidėjui bei dar tiek pat Ispanijos mokesčių inspekcijai per vienerius metus. 

Akivaizdu, kad „Barcelona“ turi per daug tokio aukšto kalibro žaidėjų, ypač atakuojančių žaidėjų. Čia jie turi Luisą Suarezą, Lionelį Messi, Antoine Griezmanną, Ousmane‘ą Dembele bei Philippe Coutinho. Neymaras čia būtų reikalingas tik atsisakius vieno ar dviejų futbolininkų.

Įvairių šaltinių duomenimis, būtent tokį planą „Barcelona“ ir brandina: pasiūlyti PSG sandorį, pagal kurį jie už Neymarą gautų vieną ar du žaidėjus bei kur kas mažesnę pinigų sumą. Su kuo būtų lengviausia atsisveikinti? Greičiausiai su vilčių nepateisinusiu P.Coutinho ir saugų grandyje savo vietą galinčiu prarasti Ivanu Rakitičiumi. Abu šie futbolininkai būtų naudingi PSG ekipai, o anksčiau Ispanijoje pasirodžiusių pranešimų duomenimis, kroatu prancūzai domėjosi dar praėjusią vasarą.

„Barcelona“ ir PSG dar turi laiko apsispręsti, kaip ši situacija išsirutulios. Tiek Ispanijoje, tiek Prancūzijoje žaidėjų perėjimo langas užsivers rugpjūčio 31 dieną, tad Neymaras greičiausiai sezoną pradės dar būdamas PSG nariu.