Aštuonios sporto šakos, kovojančios dėl vietos olimpiadoje

Beisbolas (ir softbolas), karatė, riedučių sportas, sportinis laipiojimas, skvošas (sieninis), vandenlenčių sportas, ušu ir imtynės varžosi dėl vietos vasaros olimpiados programoje.

Aštuonios sporto šakos grumiasi dėl vieno bilieto į 2020 metų olimpines žaidynes.

Rusijos didmiestyje Sankt Peterburge Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vykdomasis komitetas turėtų pateikti sutrumpintą rekomendacinį sporto šakų sąrašą, iš kurio rugsėjį bus pasirinkta vienintelė.

Beisbolas bando sugrįžti

Abiejų žaidimų atstovai susivienijo į bendrą Pasaulio beisbolo softbolo konfederaciją (WBSC), kai nepavyko gauti pakankamai balsų rinkimuose į olimpinę šeimą 2005 ir 2009 metais. Tada beisbolas ir softbolas atskirai siekė susigrąžinti prarastą vietą olimpinėje programoje.

Šįkart drauge pristatomos vyrų beisbolo ir moterų softbolo varžybos, kuriose olimpiadoje dalyvautų po aštuonias komandas. Turnyras vyktų šešias dienas, jame dalyvautų 296 sportininkai.

Pastarąjį kartą abi sporto šakos buvo įtrauktos į 2008 metų Pekino olimpiadą, jos olimpinį statusą įgijo 1992 metų Barselonos (beisbolas) ir 1996 metų Atlantos (softbolas) žaidynėse.

Abi sporto šakos buvo išmestos iš 2012 metų olimpinės programos per 2005 metais vykusį balsavimą, o po ketverių metų joms vėl nepavyko IOC nariams pasirinkus golfą ir mažąjį (septynetų) regbį.

Anksčiau beisbolo lyga buvo kritikuojama dėl to, kad nesukviečia geriausių savo žaidėjų į olimpines žaidynes. Skirtingai nei Nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL), profesionalios beisbolo lygos komisaras Budas Seligas pareiškė, jog sezonas nebus stabdomas tam, kad žaidėjai būtų išleisti į vasaros olimpiadą.

WBSC viceprezidentas Antonio Castro yra buvusio Kubos prezidento Fidelio Castro sūnus.

Kur veda karatė kelias?

Karatė – dar viena kandidatė, bandysianti laimę trečiąkart po nesėkmingų bandymų per 2005 ir 2009 metų balsavimus.

Iš Japonijos kilusi sporto šaka siekia tapti trečiąja kovos menų atstove olimpinėje programoje po dziudo ir tekvondo.

Karatė lobistams nedaug trūko iki sėkmės per 2005 metų balsavimą.

Pasaulio karatė federacija (WKF) savo reklamos kampanijai pasirinko šūkį „K yra kelyje” („The K is on the Way”).

Pirmasis karatė pasaulio čempionatas buvo surengtas 1970 metais. WKF tvirtina, kad šia sporto šaka užsiima 10 mln. žmonių 185 šalyse.

Riedučiai siūlo greitį

Riedutininkai irgi bando laimę trečiąkart iš eilės.

Šią sporto šaką pristato Tarptautinė riedučių sporto federacija (FIRS), kuriai vadovauja italas Sabatino Aracu.

Į olimpinę programą būtų įtrauktos lenktynės, kuriose sportininkai pasiekia iki 60 km per valandą greitį.

Būtų varžomasi dėl 10 medalių komplektų – po penkis vyrams ir moterims skirtingose distancijose – nuo 300 metrų sprinto iki 15 km maratono.

Pasaulio pirmenybės rengiamos nuo 1937-ųjų, o pernai jose varžėsi sportininkai iš daugiau nei šimto pasaulio valstybių.

Garsiausi atletai – kolumbietė Cecilia Baena ir Kalonas Dobbinas iš Naujosios Zelandijos – padės pristatyti riedučių sportą IOC vadovams.

Laipiojimas – išskirtinis

Laipiotojai pirmą kartą siekia olimpinio bilieto ir žada trijų rungčių varžybas: greitojo laipiojimo, dvikovos ir uolakopos (boulderingo).

Jos turėtų atspindėti olimpinį šūkį „Greičiau, aukščiau, stipriau”.

Dvikovų laipiojimo varžybose sportininkai lipa į dirbtinę sieną naudodami virves. Uolakopos rungtyje virvių nėra.

Sportinį laipiojimą pristato Pasaulio laipiojimo federacija (IFSC), vienijanti 25 mln. mėgėjų, o organizacijai vadovauja italas Marco Scolari.

Šis sportas remiasi jaunais atletais, kurių amžiaus vidurkis – apie 20 metų, ir atrodo išskirtinis – laipiojimas nėra panašus į jokią kitą olimpinę sporto šaką.

Pirmasis šios jaunos sporto šakos pasaulio čempionatas buvo surengtas 1991 metais.

Kita vertus, laipiojimas kalnuose buvo kariškių rungtis per 1924 metų žiemos olimpines žaidynes.

Sankt Peterburge ši sporto šaka pristatoma praėjus lygiai 60 metų nuo tada (1953 m. gegužės 29 d.), kai Edmundo Hillary iš Naujosios Zelandijos vadovaujama ekspedicija pirmoji pasaulyje įkopė į Džomolungmą.

Skvošą remia teniso žvaigždės

Ši sporto šaka atrodė aiški favoritė iki vasario, kai prie kandidatų prisidėjo imtynės, kurios neteko garantuotos vietos žaidynių programoje.

Skvošui nedaug trūko iki olimpinio statuso 2005 ir 2009 metais.

Pasaulio skvošo federacija įkurta 1967 metais, ji vienija 185 šalis visuose penkiuose žemynuose, rengia vyrų ir moterų pasaulio čempionatus.

Pirmoji moterų raketė Nicol David iš Malaizijos ir stipriausias vyrų žaidėjas Ramy Ashouras iš Egipto talkins per pristatymą IOC.

Olimpiadoje ketinama rengti vyrų ir moterų turnyrus, kuriuose per 5 dienas kovotų po 32 žaidėjus.

Mačai būtų žaidžiami stiklo sienų aikštėse, kad būtų lengviau transliuoti televizijoms.

Moderniame pristatymo projekte naudojami teisėjų sprendimų vaizdo įrašai, žiūrovams milžiniškuose ekranuose rodomi atakų pakartojimai.

Skvošą palaiko teniso superžvaigždės Roger Federeris, Andre Agassi ir Kim Clijsters.

Jie norėtų, kad skvošas prisidėtų prie teniso ir badmintono ir taptų trečiąja olimpine sporto šaka, žaidžiama raketėmis.

Vandenlentės traukia jaunimą

Pretenduoja į žaidynes pirmą kartą, atsiliepiant į IOC norą pritraukti į žaidynes daugiau jaunų sportininkų ir žiūrovų.

Šią sporto šaką pristato Tarptautinė vandens slidžių ir vandenlenčių federacija (IWWF), įkurta 1936 metais ir dabar turinti narių beveik iš šimto valstybių. Pasaulio pirmenybės rengiamos nuo 2000 metų.

IWWF prezidentas šveicaras Kuno Ritschardas tikisi, kad vandenlenčių sportas pakartos snieglenčių, kuriomis nuo 1998 metų varžomasi žiemos olimpinėse žaidynėse, sėkmę.

Vandenlenčių sportui reikia specialiai įrengto vandens parko, kuriame varžybos vyktų dvi ar tris dienas.

Tik 60 sportininkų – po 30 vyrų ir moterų – dalyvautų olimpiadoje.

Atletai atliktų ne daugiau kaip po 100 triukų ir šuolių įsikibę į virves tekančiame vandenyje, o juos balais vertintų septyni teisėjai.

Imtynės griebėsi permainų

Tai stipriausias kandidatas po to, kai senas tradicijas turintis olimpinis sportas netikėtai gavo antausį vasarį.

Atrodė, kad IOC vadovai paaukos šiuolaikinę penkiakovę, bet pasirinko kitą sporto šaką, kurioje olimpinius medalius yra iškovoję ir lietuviai – Mindaugas Mizgaitis Pekine ir Aleksandras Kazakevičius Londone.

Net oficialus IOC tinklalapis imtynes vadina „seniausiomis sporto varžybomis”.

Imtynininkai greitai reagavo į IOC kirtį ir ėmėsi permainų.

Serbas Nenadas Lalovičius tapo naujuoju Tarptautinės imtynių federacijos (FILA) prezidentu, pakeitęs prieš tai organizacijai vangiai vadovavusį šveicarą Raphaelį Martinetti.

Šį mėnesį Maskvoje imtynininkai ryžosi supaprastinti taškų skaičiavimo taisykles ir akcentuoti atakuojančią taktiką.

Vietoj dviejų bronzos medalių būtų įteikiamas vienas, bet prisidėtų daugiau apdovanojimų moterims, jei imtynės liktų olimpinėje programoje.

FILA kampanija sujungė JAV ir Iraną – abi priešiškos šalys bendromis varžybomis surengė imtynių palaikymo akciją. Imtynes remia ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Ušu pasitelktų kardus

Dar viena kovinė sporto šaka tikriausiai bus autsaiderė. Ji galbūt turėtų daugiau galimybių prasimušti, jei į olimpinę programą belstųsi kung fu vardu.

Ušu atsirado Kinijoje ir ten įleido giliai šaknis.

119 šalių vienijanti Tarptautinė ušu federacija 1990 metais įkurta Kinijoje, o jos prezidentas Yu Zaiging’as yra kinas. Per 2008 metų olimpiadą Pekine buvo surengtas parodomasis ušu turnyras, kuriuo siekta tapti labiau matomiems.

Pristatymo projekte bus parodoma ušu techninė programa, vadinama taolu, per kurią sportininkų pasirodymuose naudojami ir kardai.

Žiūrovai ušu dažniau lygina su gimnastika – dėl grakštumo ir artistiškumo – nei su kontaktiniais kovų menais – karatė, dziudo ar tekvondo. (AP, LR)