Graplingo sezonas – nuo rekordų iki profesionalios kovos

 Praėjusiais metais pirmą kartą surengtas pasaulio graplingo čempionatas nesustabdė federacijos nuo darbų ir antroji sezono pusė buvo dar karštesnė nei pirmoji. Vos per penkis šių metų mėnesius graplingas užfiksavo naują dalyvių rekordą vienose varžybose, įtraukė į savo žemėlapį Panevėžį, įvedė kimono discipliną bei kartu su bušido federacija surengėme profesionalią kovą dėl Baltijos šalių čempiono vardo.

Pirmoji dėlionės detalė – kimono disciplina. Anot federacijos prezidento Adrijaus Kupsto, ši idėja įgyvendinta sudėliojus visus pliusus ir minusus.

„Kad ir kaip norėtųsi prisiimti nuopelnus, bet ši idėja ne mūsų (šypsosi). Šioje vietoje mums tereikėjo palaikyti organizacijas, kurios šią discipliną naudoja seniai. Tiesa, šis reikalas buvo padarytas ne per vieną dieną – ieškojome, dėliojome ir kai pasiruošėme, startavome.

Žiūrint iš dabartinių pozicijų, sakyčiau, kad viską padarėme gerai. Jeigu yra dalyvių, vadinasi, disciplina reikalinga. Reziumuodamas šį klausimą, pasakysiu taip – atėjo laikas, atsirado ir disciplina“, - sakė federacijos prezidentas.

Prasidėję 2019 – ieji graplingui atnešė ir naujų rekordų – taurės varžybose dalyvavo per 400 dalyvių. Tokio masto renginių kovinėse sporto šakose mūsų šalyje yra vienetai.

„Visada gyvenime taip būna, kad kol veikla nauja, rezultatai kyla, kyla ir po to sustoja. Mūsų atveju, tas pats. 2018 – ieji buvo stabilūs metai ir mes pradėjome galvoti, kaip dalyvių skaičių dar labiau išauginti. Neabejotinai, prisidėjo minėtos kimono disciplinos įdiegimas.

Taurės varžybos mūsų sporte visada būdavo paklausiausios, tačiau šis skaičius šiemet gerokai išaugo. Kalbant apie kitus turnyrus, tai turime puikų pavyzdį Šiauliuose ir Panevėžyje. Šiauliai organizavo varžybas tik be kimono, o Panevėžys – ir su kimono, ir be kimono. Dalyvių skaičius skyrėsi maždaug dvigubai“, - pasakojo A.Kupstas.

Užsiminęs apie Panevėžį, kovinio sporto federacijos vadovas pridūrė, kad šio miesto atsiradimas graplingo žemėlapyje taip pat yra vienas svarbiausių akcentų šio sezono veikloje.

„Kiekvienais metais mes esame užsibrėžę plėsti geografiją. Norėčiau pasidžiaugti, kad mums kol kas tai pavyksta visai neprastai. Tiesa, dar norėtųsi, jog savo turnyrą turėtų Klaipėda. Kartą ten turėjome puikias Baltijos šalių žaidynes – jos buvo įvertintos pačiais aukščiausiais balais.

Grįžtant prie Panevėžio, tai šiemet labai didelį norą rodė šio miesto savivaldybės atstovai. Kaip ir bet kuriai kitai sporto šakai, mums tai yra itin svarbus dalykas, renkantis turnyro vietą. Po debiutinio turnyro iškart sutarėme, kad kitąmet Aukštaitijos sostinėje vėl turėsime renginį“, - Panevėžio atsiradimo istoriją pasakojo A.Kupstas.

Be visų jau išvardintų dalykų, šių metų pavasarį sostinės Siemens arenoje buvo surengta pirmoji profesionali graplingo kova dėl Baltijos šalių nugalėtojo vardo. Kartu su geriausiais Lietuvos kovotojais į ringą lipęs aštuoniolikmetis Kasparas Stazdas, iškovojo titulą ir diržą, kokio neturi nei vienas kitas kovotojas.

„Šią idėją buvome sugalvoję dar prieš metus. Tuomet nepavyko, o dabar, susitarus su Lietuvos bušido federacija, idėja virto kūnu. Ačiū Donatui Simanaičiui už įtrauktą kovą į savo renginį, o mes, savo ruožtu, pasistengsime, kad tai nebūtų vienkartinė kova.

Iškart nusprendėme, kad į ringą lips mėgėjų Baltijos šalių absoliutūs čempionai. Savo misiją įvykdėme“, - pasakojo pašnekovas.

Pasibaigus sezonui, graplingo visuomenė iki rugpjūčio mėnesio atostogaus, tuomet susirinks į stovyklą, kur Lietuvos rinktinė pradės pasiruošimą rugsėjį įvyksiančiam Europos čempionatui Šiauliuose.