Į rinktinę iškviestas T.Švedkauskas roko ritmu – muzika, kurią jis kuria su grupės nariais

 Pagrindinio „Riterių“ vartininko Tomo Švedkausko karjera pastaraisiais metais, pavadinkime, yra spalvinga. Pernai sugrįžęs iš Italijos ir netikęs vienam A lygos klubui, po buvusio komandos vartininko Igno Plūko traumos jis buvo pakviestas prisijungti prie bronzinių A lygos prizininkų.

Nors sezoną pradėjo kaip atsarginis vartininkas, netrukus, jis puikiu žaidimu įrodė esąs vertas žaidimo starto sudėtyje. Praėjusią vasarą jo benefisu tapo atremtas Pavlodaro „Irtysh“ lyderio 11 metrų baudinys. Tiesa, dar prieš tai T.Švedkauskas turėjo galimybę išbandyti Lietuvos rinktinės ypatumus. Tuometinis treneris Edgaras Jankauskas jį pakvietė Baltijos taurės rungtynėms.

Visas šis „Riterių“ vartininko etapas primena gerą roką – muziką, kurią jis kuria su „Old Label“ grupės nariais. Šioje grupėje Tomas užima būgnininko rolę. Po Valdo Urbono pasirinkimo – vartininko rolę Lietuvos nacionalinėje rinktinėje.

„Pagrindinis vartininkų trejetas rinktinėje kaip ir buvo susiformavęs, tačiau niekada nežinai kas gali atsitikti. Todėl visada turi būti pasiruošęs. Aš savo klube stengiuosi žaisti stabiliai ir demonstruoti gerą formą, kad esant reikalui būčiau pasiruošęs, o atsitikus kažkokiai situacijai treneriai nusprendžia kas gali pakeisti ką. Aš stengiuosi būti pasiruošęs“, – apie iškvietimą oficialiai klubo svetainei kalbėjo T.Švedkauskas.

Tomai, kodėl futbolininkai nori žaisti elitinėse rinktinėse, viskas aišku. Kodėl futbolininkai taip veržiasi į Lietuvos rinktinę?

Rinktinės nepasirinksi, nebent kažkokiais išskirtiniais atvejais. Vis tik, atstovavimas nacionalinei šalies rinktinei yra didžiausias įmanomas įvertinimas ir garbė, nesvarbu, kokioj šaly esi gimęs. Kiekvienas futbolininkas nori atstovauti savo šaliai bei padėti jai kaip įmanoma geriau. Žaidimas rinktinėje – visada puiki patirtis.

Kaip manai, kodėl iš visų gerų Lietuvos vartininkų V.Urbonas pasirinko tave?

Tikrai nežinau. Kažkuriame interviu treneris minėjo, kad seniai mane stebi ir mato stabiliai žaidžiantį klube. Galbūt, dėl to, tačiau tai klausimas ne man, o treneriui.

Palygink save: 2017 – aisiais dar Italijoje, pernai ir šiemet..

Sakyčiau, kad per tą laiką stipriai paaugau kaip žaidėjas. Labiau subrendau, gavau daug žaidybinio laiko tiek A lygoje, tiek Europos lygoje, o tai padėjo susiformuoti tam tikrai asmenybei. Dabar jaučiuosi kur kas užtikrintesnis savo veiksmais ir labiau pasitikintis savimi.

Vartininkų karjerose taip jau būna – jei treneris pasitiki ypač sunkiais momentais, tuomet žaidimas tampa dar stabilesnis, o pasitikėjimas ir užtikrintumas ateina su tuo.

Gal dar mažai laiko, bet ar labai skiriasi treniruotės klube ir rinktinėje?

Kažkiek skiriasi. Rinktinėje daugiau laiko vartininkai dirbame atskirai nuo komandos. Taip pat skiriasi vartininkų trenerio darbas, tačiau tai jau priklauso individualiai nuo kiekvieno trenerio.

Kokiomis nuotaikomis komanda pasitinka rungtynes? Turiu omeny, tą ilgą nelaimėtų rungtynių seriją?

Kovingomis. Visi nusiteikę rimtai ir visi nusiteikę atiduoti visas jėgas bei kovoti iki galo. Stengiamės negalvoti apie tai kas buvo, o kaip tik žiūrime į priekį, į artimiausias rungtynes. Neabejoju, kad kiekvienas atiduos visas įmanomas jėgas ir stengsis pasiekti teigiamą rezultatą.

Ką tu jauti, kai prieš rungtynes skamba Lietuvos himnas?

Tikrai neeilinis momentas. Suteikia rimties ir tik dar labiau verčia tave susikaupti bei kaip įmanoma geriau pasirodyti rungtynėse.

Kas, tavo nuomone, rungtynių su Liuksemburgu favoritai?

Favorito neišskirčiau, nes komandos panašaus pajėgumo, todėl abi sieks tik pergalės.