Kineziterapeutas pataria: kaip išvengti tenisininkus dažniausiai kankinančių traumų | Organizatorių nuotr.

Kineziterapeutas pataria: kaip išvengti tenisininkus dažniausiai kankinančių traumų | Organizatorių nuotr.

 Gegužės mėnesį į Lietuvą užplūstanti šiluma kasmet į atvirus teniso kortus išgena tūkstančius Lietuvos teniso entuziastų. Nemažai jų daliai nepakanka tiesiog draugiškai suremti raketes su bičiuliais. Vasarą Lietuvoje vykstančių turnyrų organizatoriai pastaruoju metu vis dažniau į varžybų lenteles nesutalpina visų norinčių. Pavyzdžiui, didžiausios Lietuvoje teniso mėgėjų bendruomenės TenisoNamai.lt  rengiamame vasaros vienetų turnyre šiemet tikimasi sulaukti daugiau nei 600 tenisininkų mėgėjų. O antrąjį birželio savaitgalį Birštone vyksiančiame veiklos dešimtmetį šiemet švenčiančios šios interneto platformos dvejetų turnyre dėl prizų žada kautis daugiau nei šimtas žaidėjų.

Nugalėtojų taurėmis tokiose varžybose džiaugiasi tik nedidelė dalis teniso entuziastų. Yra ir tokių, kuriems po panašių varžybų su teniso raketė tenka atsisveikinti ilgesniam laikui: traumos neaplenkia ir kartais tiesiog savo gimimo metus pamirštančių bei krūvių neapskaičiuojančių sporto entuziastų.

„Funkcinės terapijos centro” kineziterapeutas Viktoras Zavadskas sako, kad dauguma traumų žaidžiant tenisą įvyksta dėl paprastos priežasties - per ilgai ir per daug apkraunami minkštieji audiniai: raumenys, sausgyslės ar raiščiai. Arba dominuojančios rankos sąnariai - petys, alkūnė ar riešas.

Tenisininko alkūnė – trauma, kurią patirti gali kas antras teniso žaidėjas

Bene geriausiai žinoma teniso trauma – vadinamoji tenisininko alkūnė (lateralinis epikondilitas). Anot kineziterapeuto, pirmieji šios traumos simptomai būna nežymūs: jaučiamas nedidelis skausmas liečiant išorinę alkūnės dalį, šiek tiek skauda žaidimo metu. Tačiau traumai „įsibėgėjus“ skausmas pradedamas justi nuolat, netgi pasidaro sunku ir skausminga paspausti draugui ranką.

„Šio skausmo priežastis – nuolat perkraunami riešą tiesiantys raumenys ir jų sausgyslės. Tokio tipo trauma yra labai dažna. Tikėtina, kad per visą savo žaidimo karjerą kas antras teniso žaidėjas patirs šią traumą,“ – pasakoja V. Zavadskas.

Antroje vietoje – peties sąnario problemos

Petys yra pats judriausias kūno sąnarys. Kiekvienam, nors kartą rankoje laikiusiam teniso raketę, aišku, jog šio sąnario apkrova žaidimo metu yra ypač didelė. Remiantis statistiniais duomenimis, šio sąnario problemos rikiuojasi antroje vietoje.

„Skausmą petyje dažniausiai sukelia netaisyklinga žaidimo technika bei nepakankamas fizinis pasiruošimas. Todėl svarbu nuolat stiprinti peties sąnario raumenis, palaikyti normalų jo judrumą,“ – teigia V. Zavadskas.

Dar vienas raketes rankose laikančiųjų iššūkis –  riešo traumos

Kaip ir užsiimant kitomis sporto šakomis, kuriose žaidimui naudojama raketė, taip ir žaidžiant tenisą, patiriama nemažai riešo traumų. Taip yra todėl, kad atliekant smūgius stipriai apkraunami aplink riešo sąnarį esantys raiščiai bei sausgyslės, nervai, pasitaiko ir lūžių. Kineziterapeutas pastebi, kad tokia perkrova dažniausiai pasireiškia netinkamai laikant raketę ar naudojant neteisingą smūgių techniką.

Kojų traumos priklausys nuo paviršiaus, ant kurio žaidžiamas tenisas

Kitaip nei rankos, tenisininkų kojų traumos dažniau būna ūminės. Be to, jos labai priklauso nuo paviršiaus ant kurio yra žaidžiamas tenisas, pastebi specialistas. 

„Tenisas reikalauja dažnai keisti judesio kryptį, greitį, staigiai sustoti ir pan. Tokie judesiai smarkiai apkrauna čiurnų ir kelio sąnarius. Todėl jeigu tenisininkas neturi stiprių ir ištvermingų kojų raumenų, apkrovos apatinei galūnei dažnai paskirstomos nevienodai ir didesnis krūvis tenka pasyviems kelio sąnario audiniams, pavyzdžiui, raiščiams, sausgyslėms ar meniskams. Tada užtenka staiga kryptelėti koją ir taip pažeisti sąnario kremzlę ar stipriai atsispyrus pasitempti galinės šlaunies ar blauzdos raumenis,“ – perspėja V. Zavadskas.

Sėdimas darbas keičia kūno apkrovas

Nors klubo sąnarys žaidžiant tenisą turėtų būti pakankamai judrus, šiuolaikinis sėdimo darbo režimas, anot specialisto, šio sąnario judesių amplitudes stipriai apriboja.

„Čia veikia paprasta logika – jeigu viena vieta tampa mažiau judri, kita kūno vieta gauna žymiai didesnes apkrovas. Skausmas įspėjantis apie klubo sąnario problemas dažniausiai atsiranda kirkšnyje, ties sėdmenimis, taip pat gali migruoti į priekinę šlaunies dalį,“ – aiškina kineziterapeutas.

Pagaliau, dirbantiems sėdimą darbą V. Zavadskas primena ir apie nugaros skausmus. Anot jo, sunerimti reikėtų jeigu skausmas tęsiasi ilgai ir nuolat stiprėja, plinta į koją, neleidžia miegoti naktį. Siekiantiems išvengti nugaros skausmų, patariama į savo treniruočių programas įtraukti giliųjų liemens raumenų treniravimą.

Traumos gydymas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų

Apibendrindamas kineziterapeutas pastebi, kad paprastai visų traumų gijimo laikas labai stipriai priklauso nuo pažeidimo lygio. Kuo didesnis pažeidimas, tuo ilgesnis ir sunkesnis gydymas, o jeigu prireikia chirurginės intervencijos, gijimas gali užtrukti ir iki 2 metų.

Tačiau visoms išvardytoms traumoms galioja viena taisyklė – ignoruojant skausmus, pažeidimas didėja. Todėl labai svarbu, neskubėti sugrįžti į aikštelę ir leisti kūnui iki galo atsistatyti po patirtos traumos. Per anksti sugrįžus į kortus atsiranda didelė rizika pasikartoti traumai. Savo ruožtu, dėl pakartotinių traumų problemos gali tapti lėtinėmis.

Ką daryti norint išvengti traumų?

info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.


kristau
2019-05-23 18:22:41
tai kaip isvengti tu traumu? ar cia tik sponsored content jusu megejikas?
Atsakyti


Tvarkaraščiai
Rezultatai
Lentelės

Lietuvos „A lyga“

Šeš 06-22 Atlantas 15 : 00 Kauno Žalgiris
Šeš 06-22 Stumbras 17 : 00 Panevėžys
Šeš 06-22 Sūduva 19 : 00 Riteriai
Sek 06-23 Žalgiris 19 : 00 Palanga

Begimas (141)
Įkelti trasą Ieškoti
Begimas
REZULTATAI Viso: 141