Užsitikrinusi sidabrą rinktinė pasidžiaugė medaliais, nukėlė kepures lenkams bei žadėjo kovą paskutiniame mače VIDEO + fotogalerija
Lietuvos jaunių ledo ritulio rinktinės treneriai | hockey.lt nuotr.
Lietuvos ledo ritulio rinktinė penktadienį po pergalės užsitikrino pasaulio jaunių čempionato IIA diviziono sidabro medalius. Po rungtynių su Korėja rinktinės nariai pasidžiaugė savo rezultatais, pripažino lenkų stiprumą ir pažadėjo rytoj kautis su rumunais dėl pergalės.
Puikų įvartį pelnęs ir geriausio mačo žaidėjo prizą gavęs Nikita Piazenko po rungtynių teigė, jog šiame mače lietuviams pavyko sužaisti komandiškai, bet rinktinė vis dar sieks tobulėti prieš likusį susitikimą.
„Tai buvo geros rungtynės, žaidėme gerai ir kaip komanda, pasitelkdami savo sistemą, o mums tai buvo puikios rungtynės. Kitose rungtynėse mes stengsimės tapti dar geresniais ir tapti dar geresne komanda“, - teigė puolėjas.
Itin svarbų išlyginamąjį įvartį pelnęs ledo ritulininkas taip pat teigė, jog nepaisant to, kad rinktinė norėjo aukso, jausmas iškovojus sidabrą – tikrai geras.
„Tai yra geras jausmas, ypač pelnant įvartį šiame turnyre. Man didžiulė garbė būti šios komandos dalimi. Žinoma, norėjome laimėti auksą, bet turėjome sunkias rungtynes su lenkais, o po to darėme viską, kad pasiektume antrąją vietą.“
Pasinaudodamas proga Danijoje sezoną praleidęs N. Piazenko taip pat norėjo rytoj į rungtynes pakviesti dar daugiau gerbėjų, kurie aktyviai palaikytų komandą.
„Rytoj norėtųsi, kad susirinktų daugiau gerbėjų ir jie būtų triukšmingi bei toliau sirgtų už mūsų komandą siekiant paskutinės pergalės“
Mike‘as McNamara kalbėdamas apie šios dienos rungtynes kalbėjo apie puikias komandos vartininko Nikitos Kuzminovo rungtynes ir žaidimą pagal lauktą scenarijų.
„Manau, kad jau nuo pat mačo pradžios mes žinojome, jog turėsime demonstruoti gerą gynybą, tad galvojau, jog jei laimėsime, tai padarysime rezultatais 2:1 arba 3:2. Taip viskas ir baigėsi: puikus N. Piazenko metimas po gero spaudimo, tai yra tai, ties kuo mes dirbome čia atvykę. Po to sekė gynėjų aktyvus darbas, kova prie vartų, metimas į vartus ir lengvas įvartis pasiekus atšokusį ritulį. Žinoma, N. Kuzminovas vartuose atrodė neįtikėtinai. Būkime atviri – jis atrėmė labai daug pavojingų metimų. Tai ir buvo skirtumas rungtynėse: labai dažnai net nereikia klausti kas laimėjo rungtynes, tereikia paklausti kuris vartininkas buvo geresnis, o mūsų rinktinėje jis buvo labai geras.“, - įsitikinęs kanadietis.
Vertindamas visą čempionatą rinktinės trenerio asistentas pripažino, jog lenkai buvo stipresni, bet nepamiršo pagirti ir pasiaukojimą demonstravusius savo auklėtinius.
„Mano nuomone šių medalių mes nusipelnėme. Nemanau, kad yra žmonių, kurie galėtų ginčytis su tuo, kad Lenkija buvo geriausia komanda šiame čempionate. Jie turėjo didelę rotaciją, talentą, buvo puikiai organizuoti ir vadovaujami puikaus trenerio. Gaila, kad mums trūko esminių figūrų: pora vaikinų JAV tęsia kovą atkrintamosiose varžybose, Martynas Grinius, kuris buvo mūsų geriausias žaidėjas gruodį, patyrė traumą. Jau čempionate pirmose rungtynėse praradome kapitoną Titą Milašių. Manau, kad su visais šiais vaikinais, rungtynėse su Lenkija mes būtume turėję šansų. Bet yra kaip yra: norėčiau pasveikinti lenkus su pelnyta pergale, tačiau tuo pačiu ir mūsų vaikinus, nes mano nuomone, nė viena kita komanda taip sunkiai nedirbo, kaip mes. Niekas neblokavo tiek metimų ir taip nesiaukojo visos savaitės metu valgydami sveiką maistą, laiku eidami miegoti ir maksimaliai pasiruošdami rungtynėms.“
Kitas rinktinės asistentas Dovydas Kulevičius pripažino, jog šiose rungtynėse mačo baigtį galėjome išspręsti kiek greičiau, bet jis pasidžiaugė tuo, kaip komanda atrodė lemiamu momentu.
„Iš tikro rungtynės buvo sunkios, vaikinai tikrai dirbo labai stipriai ir klausė nurodymų ką mes jiems kalbėjome prieš rungtynes ir įvykdė visas užduotis. Manau, kad galėjome rungtynių baigtį išspręsti kiek anksčiau, nes trečiajame kėlinyje turėjome momentą, kai galėjome įmušti ir viskas galėjo būti kiek lengviau, bet visi žaidė iki galo ir žaidėjai – šaunuoliai“, - teigė treneris.
Nors rinktinė liko be aukso, treneris pripažino, jog tinkamai pakovoti dėl aukso pritrūko padėti negalėjusių ledo ritulininkų.
„Manau, kad aukso norėjo visi, bet būkim teisingi – lenkai šiame čempionate atrodė tikrai gerai. Žinoma, mums trūko ir traumuotų bei užsienyje sezonus dar tęsiančių žaidėjų, o su lenkais lygiai žaidėme ir gruodį pasiruošimo stovykloje. Manau, kad jei būtume buvę su visais ledo ritulininkais, tikrai galėjome kovoti ir su jais.“
Kalbėdamas apie ateitį D. Kulevičius neabejojo, jog ši karta dar gali sužibėti jaunimo pirmenybėse bei padėti Lietuvos ledo rituliui žengti dar vieną žingsnį į priekį.
„Ši rinktinė tikrai gali pasiekti daug, jei viskas toliau nuosekliai bus dirbama ta linkme kuria mes norime, tikrai galima pasiekti daug. Visgi, jaunimo čempionatai yra tokie, kad vienas rungtynes gali sužaisti gerai, o kitas jau blogai ir čia viskas greitai keičiasi. Manau, kad jei jie dirbs ir tikės tuo, kad daro, jie gali pakilti aukščiau ir tuo pačiu visas mūsų ledo ritulys kiltų į viršų.“
Prieš rytoj laukiančią paskutinę akistatą lietuvis taip pat žadėjo neatsipalaiduoti ir pademonstruoti kovą.
„Rytoj tikrai išeisime kovoti: tikrai nebus taip, kad šiandien laimėjome sidabrą, kurio niekas jau nebeatims, o rytoj išeisime tik pastovėti ar žaisti viena koja. Tikrai vaikinai toliau laikysis to režimo, kokį mes turėjome visą savaitę. Nors vaikinai jau kalba, kad turime sidabrą, jiems dar reikia vieną dieną pakentėti, kad po to galėtų kiek pailsėti nuo ledo ritulio.“
