Rinktinės kineziterapeuto darbo subtilumai: nuo traumų prevencijos iki greitų veiksmų malšinant sužeidimus

 Lietuvos jaunių rinktinėje pasaulio jaunių čempionato metu darbo netrūksta ne tik treneriams ar žaidėjams, bet ir nematomą darbą atliekantiems žmonėms. Vienas iš jų, Lietuvos rinktinės kineziterapeutas Žilvinas Pušnys, kuris čempionato laisvadieniu pasidalino savo darbo specifika ir subtilybėmis.

Rinktinės kineziterapeuto darbas prasidėjo dar pasiruošimo stovykloje: jo teigimu, svarbiausią darbą siekiant apsaugoti rinktinės narius nuo traumų reikia atlikti dar pasirengimo stovykloje.

„Kalbant apie traumų prevenciją, kai čempionatas prasidėjęs, tenka kiek mažesnis darbas, o jis didžiausias stovyklose, kur dirbama su fiziniu pasirengimu. Kuo stipresnis žaidėjas, tuo labiau jis adaptuojasi prie krūvio, kurį jis patirs čempionato metu. Tuo tarpu per čempionatą vyksta savotiškas „gesinimas“ – ūmus atvejai, sumušimai. Jiems atsitikus stengiesi, kuo įmanoma greičiau ir efektyviau atstatyti žaidėją.“, - kalbėjo rinktinės kineziterapeutas.

Šiose pirmenybėse Ž. Pušniui jau netrūko rimto darbo. Jau pirmajame mače Titui Milašiui buvo sulaužytas raktikaulis, o rungtynėse su ispanais Karolis Krasilnikovas patyrė raumens sumušimą, sutino ir Vėjo Jokubyno koja. Kalbėdamas apie šiuos atvejus, rinktinės narys papasakojo svarbiausius pirmus žingsnius siekiant atstatyti žaidėją.

„Pamačius traumą atliekama pirminė diagnostika: užklausi ar sumušimas atrodė baisiai tik vizualiai ar jis jaučia pasekmes, o atsižvelgus į tai pradedi gilintis. Jei jis užlipęs ant suolelio teigia, kad skauda, tada tikrini, kokios kilmės yra skausmas. Štai Tito atveju - patraukus marškinėlius matėsi, kad raktikaulis ne toje vietoje, kurioje turėtų būti. Tokiais atvejais kontaktuoji su gydytojais. Svarbu greitai ir laiku pastebėti šiuos dalykus: kuo greičiau pastebi ir užfiksuoji traumą, tuo greičiau gali pradėti reabilitaciją bei kaip įmanoma greičiau atstatyti žaidėją. Tai ir yra esminis dalykas čempionate, kuriame tiek daug rungtynių.“

Nuo pat stovyklos pradžios rinktinėje daug dėmesio skiriama žaidėjų poilsiui, mitybai, papildams ir subalansuotam atsistatymui. Kiekvienas ledo ritulininkas turi sustyguotą dienos režimą, kuriuo remiantis stengiamasi prižiūrėti ledo ritulininkus ir kontroliuoti laiką skirtą jų poilsiui. Visgi, čempionate rinktinės nariams per savaitę tenka sužaisti penkias rungtynes, per kurias jiems jaučiasi didžiulis krūvis. Žilvino teigimu, dėl to atsirandantis nuovargis taip pat turi rimtų pasekmių.

„Labiausiai jaučiasi bendrinis nuovargis, jėgų deficitas, kojos tampa tarsi sunkesnės, žaidėjai nesugeba pasiekti to greičio, kurį jie yra pratę pasiekti. Automatiškai ir traumų metu būna lėtesnis atsistatymas, nes organizmas negauna poilsio. Šiuo atveju ir K. Krasilnikovui idealiausia būtų šaldyti sumušimą ir ilsėtis, bet jis stiprus žaidėjas ir yra mums reikalingas, tad stengiamės jį reabilituoti šiek tiek pagreitinant procesą, jog jis į kovas sugrįžtų kuo greičiau.“

Panašaus pobūdžio darbo Ž. Pušniui netrūksta – jis dirba Profesionalios Kineziterapijos klinikoje, kurioje taip pat netrūksta darbo su traumų prevencija bei reabilitacija patyrus traumą. Visa ši patirtis puikiai praverčia ir dirbant rinktinėje, kurioje tikimasi, jog artimiausiose dienose traumuotų žaidėjų kiekis nebeišaugs.