G.Kulevičius ir E.Čerepokas – didžiausio Europoje imtynių turnyro nugalėtojai

 Estijoje su trenksmu finišavo eilinis „Tallinn Open“ turnyras. Kovo beprotybės fiestoje malėsi virš 2000 jaunųjų imtynininkų. Tradiciškai renginys išskaidytas į tris etapus. Savaitgalį estukai pradeda šiokia tokia repeticija ir įprastai penktadieniui suorganizuoja kokį nors turnyriuką sielai. Šiemet įvadui į Tallinn Open buvo pasiūlytas komandinis turnyras tarp Estijos ir Pietų Afrikos Respublikos komandų klasikų bei laisvūnų, o kad mažai nepasirodytų – suvienyta Talino, Helsinkio ir Sankt Peterburgo moterų imtynių ekipa surėmė pečius su viešniomis iš JAV Wyomingo seminarijos.

Šeštadienis Saku arenoje prasidėjo įprastai – 1061 jaunųjų klasikinių imtynių sporto mylėtojas lyg skėriai užtvindė 14 salėje patiestų kilimų ir prieigas prie jų.

Neturiu tikslių duomenų, o vartyti sąrašus yra gan nūdnas reikalas, tačiau plika akimi matėsi, kad lietuviškas kontingentas buvo pakankamai ryškus, jei ne ryškiausias. Bemaž iš visų šalies miestų vos ne vienu metu į Estijos sostinę pajudėjo įvairaus senumo autobusai ir mikriukai, ir visa tai kažkuo priminė organizuotas tautiečių išvykas į Lenkiją ant zakupų. Kad laikas neprailgtų, jaunieji atletai, jų treneriai ir kiti lydintys asmenys vos ne kas šimtąjį kelionės kilometrą selfiais apdainuodavo feisbuko profiliuose, taip pralinksmindami namuose likusią artimųjų ir draugų publiką.

Visos linksmybės nurimo po Saku skliautais. Pasipūtę 27 valstybių atletai slampinėjo praskėstomis rankomis demonstruodami savo sportinės aprangos madas. Šiame fronte lietuviai buvo nuginkluoti. Kelios komandos, tokios kaip Visagino, Marijampolės, Šiaulių rajono (gal dar kokio miesto, pardon jei nepaminėjau) vis dar išlaikė fasoną, bet iš esmės yra kur tobulėti.

Dizaino ir otkutiuro prasme daugiau padirbėta su imtynių triko. Atskiras ačiū Domantui Vizbarui, kuris papūtus naujiems vėjams tarptautinėje imtynių federacijoje (UWW), sukūrė nacionalinės triko dizainą ir imtynių mados kultūrą pakėlė į aukštesnį lygį. Keli Lietuvos klubai ėmėsi iniciatyvos ir pasigamino triko pagal savo eskizus. Kaip priklauso, su miesto herbais ir ypatingais raštais.

Jei Estijoje sulopytų triko su dziurkomis toje vietoje kur nesueina beveik ir nesimatė, tai kitos bėdos dar negalime atsikratyti – tik mūsiškius mačiau ant kilimo su batais, skirtais braidžioti po mėšlą. Treneriams nedašunta, kad imtynių bateliai yra aprangos dalis. Juk nevarinėje vaikai futbolo kamuolio su češkėm. Be to, imtynėms neskirti batai gadina brangų inventorių, su netinkama avalyne padidėja galimybė sužaloti varžovą, traumuotis pačiam. Galiausiai, normaliai aprengtas vaikas daug greičiau socializuojasi mūsų aplinkoje. Prisiminkite, su kokiu malonumu audavomės imtynių batus ir pagalvokime, ką patiria „ne pilnai sukomplektuotas“ vaikas žengdamas ant kilimo.

Su moralu kaip ir baigta. Liko rezultatai. Nuogos statistikos kalba išraiškinga, nereikia kurti jokių pasakų. Belieka pasidžiaugti dviem Gyčio Kulevičiaus ir Eriko Čerepoko aukso medaliais ir visais, kurie atvyko varžytis į didžiausią Europoje imtynių šventę.

Sekmadienį EstWrestFestą tęsia merginos ir laisvūnai.

Apačioje – mūsų šalies klasikai, kurie iškovojo medalius. Vienoje amžiaus grupėje – 2002-2003 metų gimimo (227 dalyviai) – mūsiškiai šaudė tuščiais šoviniais, todėl liko be apdovanojimų.

2008 m. ir jaunesni (239 dalyviai)

2006-2007 m. (224 dalyviai)

2004-2005 m. (245 dalyviai)

1999-2001 (126 dalyviai)