Akistatą su mirtimi prisiminęs V.Van Dijkas: „Pirmą kartą gyvenime futbolas man nieko nereiškė, svarbiausia buvo išgyventi“

Virgilis Van Dijkas prisiminė 2012 metais išgyventą skaudų laikotarpį. Gynėjui plyšus apendiksui buvo atlikta gyvybiškai svarbi operacija, po kurios futbolininko mama buvo informuota, kad sūnus ją ištvėrė tik dėka geros fizinės būklės.

„Pažvelgiau mirčiai į akis, tai buvo siaubinga patirtis. Pirmą kartą gyvenime futbolas man nieko nereiškė, svarbiausia buvo išgyventi. Kartu su mama meldėmės, jei atvirai, tai apsvarstėme keletą įvairių scenarijų. Tuo metu turėjau pasirašyti dokumentus, kad jei mirsiu ligoninėje, dalis mano pinigų atiteks mamai. Niekas nenorėjo kelti šios problemos, tačiau tai reikėjo sutvarkyti, nes buvo galimybė, kad ten ir tada numirsiu.

Pamenu, kai gulėjau ant lovos ir galėjau matyti ant savo kūno vamzdelius ir laidus. Mano kūnas manęs neklausė, negalėjau nieko padaryti. Mane užklupo pačios blogiausios mintys.

Negalėjau nieko daryti bent 10 dienų, negalėjau vaikščioti. Kai pirmą kartą pradėjau eiti, nužengiau 10 metrų ir kvėpavau kaip išprotėjęs. Tik po mėnesio pradėjau treniruotis su fizioterapeutais, kad atgaučiau raumenis. Po to sužaidžia pilną sezoną ir išvykau į „Celtic“ klubą“,- prisiminimais dalijosi V.Van Dijkas.