Gerą greitį Europos čempionato sprinte demonstravęs V.Strolia: „Važiavau su tikslu patekti į šešetuką“ VIDEO

 „Grįžtu į gimtinę savaitgaliui ir rytoj su žmona vyksime į Raubičius žiūrėti biatlono“, – sprinto varžybų išvakarėse džiūgavo iš Vilniaus į Minską važiavusiame traukinyje sutiktas Lietuvoje dirbantis baltarusis. Nepaisant šeštadienį šioje šalyje vykstančios Tėvynės gynėjų dienos šventės, Raubičių biatlono centro tribūnos užpildytos aklinai.

Baltarusiai šėlsta: jų atstovas Sergejus Bočarnikovas Europos biatlono čempionato sprinte užėmė penktą vietą. Nedaug trūko, kad šventė būtų atėjusi ir į lietuvių kiemą. Tarsi raketa skriejęs Vytautas Strolia greičiu pranoko minėtą baltarusį, tačiau šaudykloje suklydo tris sykius.

Tarp 114 biatlonininkų mūsiškis užėmė 28 vietą, trasoje užfiksavęs net šeštą laiką.

„Ši pozicija tikrai netenkina. Čia važiavau su tikslu patekti į šešetuką. Žinojau, kad tai įmanoma ir jaučiau, kad galiu tą padaryti, bet, kaip visada, šaudykloje padariau „savo darbą“ ir nieko nesigavo, – pyko ant savęs V.Strolia. – Netaiklūs šūviai ne greičio pasekmė. Tiesiog išlenda kažkokios klaidos, vis dar negaliu susitvarkyti. O ir savijauta po Amerikos gera, naktimis miegu neblogai.“

26-erių lietuvį nuo bronzą iškovojusio ruso Dmitrijaus Malyško skyrė 47 sekundės. Tikėtina, kad net ir su vienu baudos ratu mūsiškis būtų ant kaklo pasikabinęs Europos čempionato medalį.

„Svajojau apie medalį ir žinojau, kad galima jį pasiekti. Pagal savijautą, pagal viską, reikėjo tik gero šaudymo. Jo nebuvo, nebuvo ir medalio, – šyptelėjo V.Strolia. – Persekiojime prarasti nėra ko, gali būti tik geriau. Tikslas bus šešetukas, žiūrėsime kaip kas eisis, bet kovoti tikrai kovosiu.“

Geriausias Lietuvos biatlonininkų pasirodymas išlieka Karolio Dombrovskio šeštoji pozicija asmeninėse lenktynėse. Sprinte mūsiškis suklydo kartą, užėmė 51 vietą bei taip pat iškovojo teisę startuoti sekmadienį vyksiančiose persekiojimo lenktynėse.

Po sprinto K.Dombrovskis kraipė galvą – pirmoje trečio rato dalyje stipriai krito sportininko greitis trasoje. Palyginimui, pirmame rate jis užfiksavo 51-ą laiką, o trečiame – 78-ą.

„Tarp individualių varžybų ir sprinto labai didelis kontrastas. Iki galo dar visko neišanalizavome, nes paskutiniame rate staigiai atsirado didelis atsilikimas. Iki šaudymo stovint viskas buvo tvarkoje ir kvėpavimas buvo geras, galėjau pakankamai gerai dirbti“, – pasakojo K.Dombrovskis.

Pasak sportininko, sėkmė asmeninėse lenktynėse jo iš vėžių neišmušė. Nors emocijų buvo daug, bet užmigti Nemenčinės biatlonininkas negalėjo dėl kitos priežasties.

„Buvo labai džiugus vakaras, daug emocijų ir sunkiai ėjosi užmigti, bet labiau dėl to, kad startas buvo vakarinis. Labai džiaugiuosi tuo startu, džiaugiuosi sugebėjęs išspausti maksimumą“, – pasiekimu tebesidžiaugia K.Dombrovskis.

Vyrų sprinto rungtyje startavo dar du lietuviai: Tomas Kaukėnas užėmė 64 vietą (šaudymas 1+0), o Deividas Demkovas – 110-ą (1+3). Geriausiam nepriklausomos Lietuvos biatlonininkui T.Kaukėnui šis sezonas nesiklosto pagal planą. Ligos, neatsistatymas po jų bei nuolatinis dalyvavimas varžybose vardan komandos neleido pasiekti geros sportinės formos Europos čempionatui.

„Fizinė forma jau nuo antro pasaulio taurės etapo nėra pati geriausia. Taip atsitiko, kad vėliau turėjau dalyvauti varžybose ir negalėjau specialiai pasiruošti Europos čempionatui. Susitaikiau su mintimi, kad šis čempionatas man nebus pats geriausias sportinėje karjeroje, bet labai džiaugiuosi dėl komandos, dėl Karolio Dombrovskio, kuris sugebėjo užimti tikrai aukštą vietą. Džiugu, kad kažkas pradėjo rodyti tikrai aukštus rezultatus ir gelbėja mūsų biatloną“, – komandos draugo sėkme džiaugėsi T.Kaukėnas.

Per savo sportinę karjerą 28-erių lietuvis nuolat pasiekdavo geriausius rezultatus svarbiausiose metų varžybose. Nuo 2013-ųjų, kada planetos pirmenybėse jis užėmė 22 vietą, sąlyginai nesėkmingas buvo tik vienas – 2015-ųjų – pasaulio čempionatas. Be to, T.Kaukėnas tapo tiek 2014-ųjų Sočio, tiek 2018-ųjų Pjongčango olimpinių žaidynių pažiba Lietuvos rinktinėse.

„Mano rezultatai šiais metais tikriausiai ir liks ne patys geriausi, bet visos mintys apie kitus metus ir apie tolimesnį pasirengimą. Tikslas ir svajonė yra olimpinės žaidynės, tačiau yra daug tarpinių tikslų, kuriuos turiu įgyvendinti. Prireiks labai daug jėgų ir pastangų tam, bet tikiu, kad viskas greitu metu stos į savo vėžes, pradėsiu kilti į viršų ir siekti svajonės“, – motyvuotai kalbėjo T.Kaukėnas.

Europos čempionu tapo aštuoniskart pasaulio čempionas Tarjei Boe. Norvegas 10,6 sek. pranoko švedą Jesperą Neliną bei 35,2 sek. – D.Malyško. V.Strolia nugalėtojui pralaimėjo 1 min. 22,8 sek., K.Dombrovskis – 1 min. 54 sek., T.Kaukėnas – 2 min. 13,5 sek., o D.Demkovas – 5 min. 9 sek.

Moterų sprinto varžybose dalyvavo dvi Lietuvos atstovės: identišku numeriu kaip V.Strolia startavusi Natalija Kočergina prašovė tiek pat sykių – tris – bei užėmė 48 vietą, o kartą suklydusi Gabrielė Leščinskaitė – 65-ą. Varžybose dalyvavo 85 sportininkės.

Auksu pasidabino švedė Mona Brorsson, 37,5 sek. aplenkusi rusę Jekateriną Jurlovą-Percht ir 45,6 sek. – švedę Hanną Oeberg. Mūsiškės pralaimėjo atitinkamai 2 min. 37,2 sek. bei 3 min. 29,9 sek.

Teisę startuoti sekmadienį vyksiančiose persekiojimo varžybose iškovojo V.Strolia, K.Dombrovskis ir N.Kočergina.