Į Dakaro ralį grįžta neatpažįstamai pasikeitęs amerikietis

 Garsiai, galingai, griausmingai – trys žodžiai puikiai apibūdinantys tikrą amerikietišką metodiką, kaip imtis bet kokio automobilių sporto nepriklausomai ar tai „Nascar“ ar dykumų ralis. Būtent tokia logika vadovaujasi ir vienas geriausiai žinomų Jungtinių Valstijų sportininkas Robby Gordon. Jeigu tiksliau, vadovavosi iki dabar – žmogus, išsireikalavęs iš Dakaro organizatorių šanso peršokti starto arką šiemet į maratoną pasileis atviru lengvuoju bagiu, kuris nesunkiai tilptų į jam labiau įprasto „Hummer“ bagažinę. Kas nutiko sporto legendai?

Susipažinkime

Robert W. Gordon gimė 1969 vasario 2 dieną. Daug klausimų, kuo jis taps užaugęs, nebuvo – jų negali būti, kai gimsti šeimoje, kuri jau tris kartas gyvena lenktynių ritmu. Roberto senelis buvo lenktynininkas, Roberto tėvas buvo lenktynininkas – Robis sekė jų pėdomis. IMSA, NASCAR, „IndyCar“ bei dar keletas kitų disciplinų Robertui sekėsi puikiai, tačiau geriausiai jis jautėsi bekelėje galingais, sunkvežimius primenančiais bagiais šokinėdamas per nelygų paviršių. Vedamas sėkmės jis keliavo po visą pasaulį, bet būdamas tikras tūlas amerikietis, neišvengdavo problemų. Vienas geresnių pavyzdžių – jo pasirodymas Australijoje. Po varžybų finišo sportininkas sėdo į savo sportinį sunkvežimį, nuvažiavo iki vietinio baro ir jo stovėjimo aikštelėje pradėjo „paišyti saulutes“. Netruko ilgai, kol į sceną žengė vietinė policija. Robertas buvo apdovanotas 4150 dolerių bauda už chuliganišką elgesį kelyje, nepaisant to, jog, jo žodžiais tariant, jis atsiklausė baro apsaugos darbuotojų, ar galima atlikti tokį šou. Daugeliui pasaulio sportininkų tokia idėja net nekiltų, bet kalba eina apie tikrą amerikietį, kuris padarys viską, kad gautų dėmesio. Ir jo jis tikrai gavo – Australijos automobilių sporto federacija ne tik uždraudė jam dalyvauti bet kokiose žemyno varžybose – jie netruko pasirūpinti, jog Gordonas nebegautų vizos ir niekada nebegalėtų grįžti ant Australijos žemės. Tiesa, grįžęs namo Robertas pripažino savo klaidas ir skyrė dešimt tūkstančių dolerių Australijos kelių saugumo institucijoms paremti, kas lėmė, jog draudimas įvažiuoti į šalį buvo atšauktas. Lietuviai geriausiai prisimena 2016–aisiais įvykusią, kone komišką avariją. Po paskutinio greičio ruožo finišo, Robertas sugebėjo patekti į avariją. Jeigu jau supratote, apie kokio tipo personą kalbame, Jūsų nenustebins avarijos turinys: riedėdamas asfaltuotu keliu link finišo ceremonijos arkos, sportininkas sutiko jį palaikančius aistruolius. Būdamas tikras atletas, jis nusprendė juos apdovanoti savo komandos marškinėliais, kuriuos jo šturmanas padavinėjo tiesiog per važiuojančio automobilio langą. Netrukus automobiliai susilietė ir nulėkė nuo kelio. Patirti apgadinimai neleido pabaigti kelionės, o tai lėmė nebaigtą distanciją ir dovaną visoms žemiau buvusioms komandoms – visos jos pakilo per vieną vietą į viršų. Po dviejų savaičių kankynės maratone tokia klaida yra absurdiška, tačiau toks tas Robis.

Sunkūs laikai

2016–ųjų incidentas tapo sunkaus ir juodo laiko pradžia. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį sportininko tėvas, taip pat Amerikos sporto legenda Bobas Gordonas, pasmaugė savo žmoną ir medžioklinio šautuvo dėka atėmė savo gyvybę. Tai virto milžiniška tragedija Gordonų šeimai – šeimai, kuri karta iš kartos lenktyniavo ir buvo drauge. Priežastys iki šiol nėra žinomos, bet tai neabejotinai paveikė Robby. Po keleto metų pertraukos, kiek atsigavęs nuo šeimos netekties jis grįžta į Dakaro ralį, tačiau jo pasirinktas konceptas yra visiškai kitoks, nei galėtume tikėtis. Vietoj ugnimi besispjaudančio ir per podiumus šokinėjančio „Hummer“ prototipo, Pietų Amerikos kopas jis šturmuos... Lengvuoju bagiu. Iš pirmo žvilgsnio šios kategorijos technika šiam sportininkui tinka kaip šuniui penkta koja. Tačiau Robis nebūtų Robis, jeigu nesugalvotų, kaip jis pats sako, „optimizuoti“ taisykles. Jis važiuos atviru bagiu. Jis iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip tas, kurį priskirtum „SxS“ kategorijai, kuri ribojama 1050 kubinių centimetrų variklio tūriu ir 130km/val. maksimaliu greičiu. Bet taip nėra. Savos kūrybos bagį amerikietis užregistravo į automobilių kategoriją, jis turi didesnį variklį ir neabejotinai gali viršyti 130km/val. Kaip savo interviu „Nascar“ sakė pats Gordonas – „170km/val. neturėtų būti problema“. Toks bandymas kiek kitaip interpretuoti taisykles toli gražu ne pirmas, baigių būta visokių, tad tik techninės komisijos rezultatai ir pirmųjų dienų finišai atsakys į klausimą, ar toks sprendimas iš tiesų bus palankus kovoti su lyderiais kopose.

Vertina skeptiškai, bet nenurašo

Išgirdęs apie Dakaro prizininko grįžimą į maratoną „General Financing team Pitlane“ pilotas Benediktas Vanagas savotiškai apsidžiaugė, nes tokie sportininkai atkreipia papildomą dėmesį į maratoną. B. Vanagas, paklaustas, kaip vertina technikos pokytį, buvo skeptiškas: „Gordonas visada yra kūrybingas taisyklių atžvilgiu ir ne kartą jam pavyko įrodyti, jog jo interpretacija buvo teisinga. Organizatoriui Gordonas yra reikalingas: kai kas jį dievina, kai kam jis nepatinka, bet iš principo jis abejingų nepalieka, kiek žinau organizatorius iš Gordono net startinio mokesčio neėmė jokio, vadinasi, jis tikrai yra reikalingas. O dėl rezultato, tai laikas parodys – jis tam tikrais atvejais tikrai turės pranašumą, bet sudėjus visiškai visas lenktynes, aš abejoju, kad jam pavyks kovoti su gamyklinėmis komandomis“.

Kol kas aišku viena – Gordono nuvertinti tikrai negalima. Milžinišką patirtį bekelės lenktynėse turintis pilotas yra finišavęs trečias, yra laimėjęs nemažai greičio ruožų. Taip jis yra sukūręs savo lenktynių seriją, tad taisykles skaityti moka – vienintelė bėda, kuri gali ištikti šią sporto legendą, tai prancūzų kalba parašytų taisyklių viršenybė prieš anglišką versiją.

Sausio mėnesį Peru kopose Gordonas tikrai bus matomas, tačiau savo pasiryžimą kovoti dėl bendros įskaitos nugalėtojo titulo jam teks labai stipriai pagrįsti darbais.