Dakaro ralyje tinka lietuviškas automobilio stiklų ploviklis fotogalerija
Dakaro ralyje tinka lietuviškas automobilio stiklų ploviklis | iGo2Dakar nuotr.
Ar galima Dakaro raliui visą mantą susipakuoti dar Lietuvoje? „iGo2Dakar“ žurnalistų komanda įsitikinusi, kad taip. Reikia tik viską detaliai suplanuoti, mat daugybę įrangos reikia supakuoti ir įdėti į automobilį dar lapkričio mėnesį, kai šis pakraunamas į keltą. Tik mažiausiai sveriančius ir brangiausius daiktus reikia pasiimti su savimi keliaujant lėktuvu.
„Lenktynininkų komandų atstovai planavimo darbų turi daugiau. Mūsų „Nissan Navara“ atsarginių detalių juk nereikia, o sportiniai automobiliai jų turi daugybę. Tačiau kai kurių dalykų nepamiršti turime ir mes – pavyzdžiui, langų apiplovimo skysčio. Pilti bet kokį Peru degalinėje rastą birzgalą arba vandenį nesinori, o Lietuvoje lengva nusipirki kokybiško – „Auto Aibėje“ rinkomės gal iš dešimties skirtingas savybes turinčių skysčių ir vešimės jo tiek, kad galėtume pildyti visą baką kas kelias dienas“, – teigia „iGo2Dakar“ projekto vadovas Mindaugas Plukys.
Vanduo veikia prasčiau
Vasarą daug vairuotojų nesirūpina sezoniniu langų skysčiu ir į bakelį pila tik vandenį, tačiau tai, anot M. Plukio, nėra labai išmintinga. Vanduo gali nuplauti dulkes, tačiau vasariniuose skysčiuose yra specialios sezoninį purvą, prie stiklo prilipusius mašalus ar augalų žiedadulkes nuimančios medžiagos.
„Labai skiriasi skysčių išeiga, kadangi vandeniu stiklą nuvalyti dažnai neįmanoma – jis tik dulkes nuplauna. Be to, vanduo iš čiaupo yra kietas, su laiku bakelyje susidaro nuosėdos, kurios ilgainiui užkemša ir plovimo sistemą“, – teigia M. Plukys.
Vietoje paprasto galima naudoti ir distiliuotą vandenį – jis žalos sistemai nepadarys. Tačiau ekonominės naudos čia jau nėra – distiliuoto vandens kaina panaši kaip ir vidutinio langų apiplovimo skysčio.
Didžiausias vandens plovimo sistemoje minusas pasireiškia rudenį, kai naktimis temperatūra nukrenta žemiau nulio. Nespėję jo pakeisti vairuotojai rizikuoja visa langų plovimo sistema – šaldamas vanduo gali ją pažeisti.
Vasarinis skystis prie neigiamos temperatūros taip pat užšąla, tačiau daug jų sustingsta tik orui pasiekus 3-4 laipsnių temperatūrą žemiau nulio. Būtent tokiu „Navara“ pikapą užpildė „iGo2Dakar“ komanda, mat kai automobilį reikėjo gabenti į Havro uostą lapkričio viduryje, Lietuvoje jau buvo neigiama temperatūra, o Vokietijoje bei Prancūzijoje – kelių laipsnių „pliusas“.
Peru, kur vyks Dakaro ralis, sausio mėnesį saulė orą įkaitins iki 30-40 laipsnių. Dulkių, vabzdžių liekanų ir kitų vasarą ant langų nusėdančių objektų ten netrūks, tad „iGo2Dakar“ apsirūpino langų skysčio atsargomis – paėmė jo tiek, kad 5 litrų baką užpildyti išeitų kas 2-3 dienas.
„Mes daug investavome į automobilio žibintus, tačiau kad ir kokie kokybiški jie būtų, nematydamas pro priekinį stiklą niekur nenuvažiuosi. Kokybiškas langų apiplovimo skystis yra viena svarbiausių saugumą keliuose užtikrinančių detalių“, – aiškina „iGo2Dakar“ projekto vadovas.
„iGo2Dakar“ komandos nariai juokauja, kad tik nuvykę savo automobiliu į Peru 2018-ųjų sausį suprato, kaip gera yra vairuoti Lietuvoje. Elementarus pavyzdys yra tas pats langų plovimo skystis – Lietuvoje jo atsargas papildyti galima vos litru net tokiose vietose kaip „H2Auto“ savitarnos plovyklos ir nereikia bagažinėje vežiotis pustuštės talpos. Pietų Amerikoje apie tokį komfortą galima pasvajoti.
Žieminis vasarą netinka
Automobilių padangos skirtingos ir pritaikytos dvejiems sezonams – vasarai bei žiemai. Analogiškai ir langų plovimo skysčiai. Žieminį teoriškai galima naudoti vasarą, tačiau nerekomenduojama, o vasarinio naudojimas žiemą primintų dviem dydžiais per mažų batų avėjimą.
Vasarą žieminio naudoti nereikėtų dėl dviejų priežasčių. Pirma, jo cheminė sudėtis skirta druskų ir kitų žieminių apnašų nuvalymui nuo stiklo – jis visiškai netinka vabzdžių liekanoms pašalinti. Antra, žieminio skysčio sudėtyje yra etilo alkoholio – esant aukštai lauko temperatūrai, dėl šio elemento gali suskeldėti įvairios guminės detalės – pavyzdžiui, valytuvų gumos.
Vasarinio skysčio žiemą naudoti nereikėtų dėl to, kad šis užšąla. Net jeigu laikote automobilį šiltame parkinge, kelionėje stiklų nenusivalysite – vos papurškus, vasarinis ploviklis užšals ir matomumas taps praktiškai nulinis.
Panašus kuriozas gali nutikti ir naudojant žieminį skystį – šio papurškus ant šalto stiklo, per kelias sekundes jis gali būti padengtas nepermatoma plėvele. Taip yra dėl sudėtyje esančio alkoholio – būtent jis neleidžia užšalti. Alkoholiui per kelias sekundes išgaravus, ant priekinio stiklo likęs skystis sušąla. Ta pati problema gali nutikti jei valytuvų šluotelės yra susidėvėjusios ir ne visiškai nuvalo ant stiklo išpurkštą skystį.
Žieminį skystį taip pat reikėtų rinktis atidžiai – ne be reikalo jų kaina skiriasi 2-3 kartus. Pigesniuose skysčiuose neretai naudojami didesni kiekiai metanolio, kurio didesnis kiekis yra pavojingas sveikatai. Skiriasi ir jų valymo savybės, poveikis guminėms bei plastikinėms detalėms.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
