Permainos „Dzūkijos“ klube: naujas savininkas ir T.Pačėso pasitraukimas

„Registrų centre“ nurodoma, kad viešai įstaigai „Dzūkijos sportas“, valdančiai Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) rungtyniaujančią „Dzūkijos“ krepšinio komanda, toliau vadovauja ir 100 proc. valdo Laima Pačėsienė, tačiau vieninteliu dalininku jau pristatomas Andrius Būdvytis (g. 1978 m.).

„Dalininku prisistatau tuomet, kai jau juo esu. Registras tik išviešina faktą, o dalininku tampama nuo šalių sutarto momento. Dabar gi, formuojama nuomonė, kad lyg ir esu kaip apsišaukėlis – nors registre informacijos nėra, tačiau save deklaruoju dalininku“, – susidariusią situaciją komentuoja A. Būdvytis. Pasak jo, VšĮ „Dzūkijos sportas“ dalininku jis tapo L. Pačėsienės dalių perleidimo sutarties, sudarytos spalio 18 dieną, pagrindu ir nuo to momento save laiko teisėtu „Dzūkijos“ savininku.

A. Būdvytis – Kaune veikiančios advokatų profesinės bendrijos „Būdvytis ir partneriai“ vadovaujantis partneris, advokato praktika užsiimantis nuo 2010 metų. Jis – krepšiniui, regis, nesvetimas teisininkas: yra buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) komisijų narys, ekspertas, žinomas ir kaip buvęs nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondo likvidatorius.

Naujasis „Dzūkijos“ savininkas A. Būdvytis – taip pat buvęs Lietuvos studentų krepšinio lygos, Baltijos šalių SELL žaidynių nugalėtojas su Vytauto didžiojo universiteto komanda. 189 cm ūgio krepšininkas sportinę formą palaiko žaisdamas savo malonumui, šiuo metu priklauso Kauno krepšinio mėgėjų lygos komandai „Paradis“.

Kaip ir „Dzūkijos“ krepšinio komandos įkūrėjas T. Pačėsas, A. Būdvytis anksčiau žaidė Kauno „Atlete“. Jų buvęs treneris, ilgametis Kauno „Žalgirio“ strategas, buvęs LKF prezidentas ir „Alitos“ viceprezidentas, Vladas Garastas „Dzūkijos“ komandos likimui irgi neabejingas. Iš savivaldybės jiems paskirtų lėšų besitikintiems „dzūkams“ taip pat simpatizuoja buvęs A. Būdvyčio bendradarbis, teismo neseniai išteisintas buvęs generalinis federacijos sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Visi paminėti asmenys, beje, kaip ir LKL prezidentas Remigijus Milašius, kaip ir būsimasis „Dzūkijos sporto“ valdytojas A. Būdvytis, nesupranta, kodėl Alytaus miesto savivaldybė „Dzūkijos“ komandai išlaikyti neperveda paskirtų 128 tūkstančių, o taip pat naujai pageidaujamų 70 tūkst. eurų ir jau kalba apie teisminį ginčą su savivaldybe bei dabartiniais jos vadovais.

Miesto savivaldybės neskiriamų finansų klausimu pakalbintas A. Būdvytis – diplomatiškas. „Kol kas nėra kalbama apie teisminį ginčą. Vertinamos visos teisinės priemonės, kad klubas nežlugtų“, – patikslina būsimasis „Dzūkijos“ savininkas.

Komandos finansinių draugų, norinčių padengti besižiojančią skylę sezono biudžete, gretos bent viešai kol kas lyg ir neaauga, bet moralinių rėmėjų gretos gausėja. Darbuotojų skaičius (3) „Dzūkijos sporto“ įstaigoje nesikeitė nuo praėjusio LKL sezono pabaigos, tačiau komandoje dirbanti jau mėnesį prisistatė Audra Ginelevičienė. Ji – šiuo metu tiesioginės savo veiklos nevykdančios VšĮ „Lietuvos moterų krepšinio lyga“, iš kurios pirmenybių organizavimo teisės perėmė LKF su prezidentu Arvydu Saboniu ir dabartiniu federacijos moterų krepšinio lygos direktoriumi, buvusiu „Dzūkijos“ komandos vadovu Giedriumi Gustu, vadovė.

„Dzūkijos sporto“ įstaigoje yra ir daugiau permainų. Panašu, kad ji turės naują vadovą. L. Pačėsienę, Alytaus „Dzūkijos“ komandos įkūrėjo, prezidentu ilgą laiką vadinto buvusio krepšininko ir trenerio, dabartinio Alytaus miesto tarybos nario Tomo Pačėso žmoną, turėtų pakeisti Antanas Sakavickas. Spalio 30 d., jau prisistatydamas VšĮ „Dzūkijos sportas“ direktoriumi, jis pasirašė viešą kreipimąsi į Alytaus miesto savivaldybės tarybos narius, VšĮ „Alytaus regioninė televizijos“ Dzūkijos TV žiūrovus, „Alytaus naujienų“ laikraščio ir Alytausgidas.lt naujienų portalo skaitytojus.

A. Būdvyčio teigimu, A. Sakavickas „Dzūkijos sporto“ direktoriumi paskirtas spalio 22 d., t. y. kelios dienos prieš Alytaus miesto tarybos posėdį, kuriame miesto politikų buvo nuspręsta lėšų „Dzūkijai“ neskirti.

– Kodėl informacijos apie jus, kaip naująjį „Dzūkijos sporto“ valdytoją, iki šiol nebuvo „Registrų centro“ duomenų bazėje? Centro atstovai minėjo, kad šie duomenys turėjo būti matomi per kelias dienas nuo dokumentų pateikimo? Kada pateikėte dokumentus dėl jūsų atėjimo ir 100 proc. įstaigos perėmimo? – alytausgidas.lt pasiteiravo A.Būdvydžio.

– Šių metų spalio 18 d. buvo sudaryta dalių perleidimo sutartis. Spalio 22 d. mano, kaip vienintelio dalininko, sprendimu VšĮ direktoriumi buvo paskirtas Antanas Sakavickas. Spalio 23 d. dalininko sprendimas ir kiti reikalingi dokumentai dėl direktoriaus keitimo buvo pateikti VĮ „Registrų centras“. Šias aplinkybes patvirtina VĮ „Registrų centras“ pateikti prašymai, bei VĮ „Registrų centras“ išduotas užsakymo lapas. Šią dieną (nors jau turėtų ta informacija būti matoma) galimai nesimato aktualaus dalininkų sąrašo dėl labai paprastos priežasties – VĮ „Registrų centras“ tvarkos.

– Kada „Registrų centre“ buvo atlikta dalininkų ir direktoriaus keitimo procedūra?

– Direktoriaus keitimo procedūra atliekama teikiant VĮ „Registrų centras“ dokumentus juos fiziškai pristatant registrui, tuo tarpu, aktualų dalininkų sąrašą elektroniniu būdu per JADIS sistemą pateikia direktorius. Taigi, susidarė tokia situacija, kad man tapus vieninteliu akcininku ir mano sprendimu iš direktoriaus pareigų atšaukus Laimą Pačėsienę ir paskyrus A. Sakavicką, senasis direktorius jau neturėjo teisės teikti registrui pasikeitusių duomenų apie dalininkus, tuo tarpu naujasis direktorius dar negalėjo to padaryti, nes registre nebuvo registruotas kaip direktorius.

Spalio 31 d. buvo baigta atlikti procedūra dėl dalininkų registro JADIS sistemoje pakeitimo.

Nepaisant šios aplinkybės, registrui nuo spalio 23 d. turėtų būti žinomas dalininkų pasikeitimo faktas. Taip pat noriu akcentuoti, kad teisės į dalį atsiranda ne nuo šio fakto išviešinimo momento, o nuo šalių susitarto momento. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad dalys pereina naujam dalininkui nuo sutarties sudarymo momento, t.y. – nuo spalio 18 d.

– Netiesiogiai „Dzūkiją“, o tiesiogiai ją valdantį „Dzūkijos sportą“ perėmėte iš alytiškiams dėl savo viešos veiklos gerai žinomos Pačėsų šeimos. Su šios komandos įkūrėju T. Pačėsu iki šiol turėjote (ar ne) darbinių santykių?

– Su Tomu Pačėsu sieja dalykiniai santykiai. Nesieja asmeniniai, bičiuliški santykiai.

– Pastaruoju metu pasigirsta replikų apie naująjį VŠĮ „Dzūkijos sportas“ savininką, bei klausimų, ką jis nuveiks, ar duos pinigų ir pan. Kaip į tai reaguojate asmeniškai? – Visų pirma, reikėtų objektyviai ir konstruktyviai įvertinti, kas yra krepšinio klubas, kokia yra jo paskirtis ir veikla. Mano duomenis, nei vienas LKL klubas nėra pajėgus savarankiškai savęs išlaikyti ir yra remiamas rėmėjų bei savo savivaldybės. Sporto klubai (ypatingai tokia kaip „Dzūkija“, kuri nedalyvauja tarptautiniuose turnyruose) neužsiima ūkine – komercine veikla ir savarankiškai negeneruoja ir neturi galimybių generuoti pajamų savo veiklai finansuoti (bilietų į varžybas, atributikos pardavimo, pajamų iš „transferų“ (žaidėjų pardavimo), kurios yra labiau vienkartinės ir atsitiktinės, nelaikau įprasta ūkine – komercine veikla).

– Kokių pirmųjų darbų imsitės?

– Artimiausiu metu pagrindinis tikslas yra atstatyti pusiausvyrą ir sureguliuoti esamą situaciją, kadangi VšĮ „Dzūkijos sportas“ rizikuoja netekti apie 200 tūkst. Eur iš suplanuotų 500 Eur. Galimas biudžeto netekimas yra ženklus.

Biudžeto papildymo alternatyva trumpuoju laikotarpiu yra sudėtinga – verslo atstovai savo biudžetus planuoja iš anksto, tuo tarpu klubo įsipareigojimai žaidėjams, treneriams jau yra egzistuojantys.

Antras svarbus žingsnis – ieškoti galimybių, įskaitant ir galimas naujas klubo valdymo formas, kad būtų atskirtas sportas nuo politikos, asmeniniai interesai neįtakotų krepšinio, kaip visuomeninio reiškinio mieste, egzistavimo.

– Apžvelkite situaciją, susiklosčiusią tarp įstaigos „Dzūkijos sportas“, kurią valdysite, ir Alytaus miesto savivaldybės, kurį iki šių metų buvo bene pagrindinė jos rėmėja?

– Viena iš mano specializacijų yra sporto teisė. Mano teisės studijų magistro tema – „Ar sportininko kontraktas yra darbo sutartis?“. Kadangi pats žaidžiau krepšinį, sporto teisė man yra artima ir suprantama sritis. Lietuvoje sporto teisės tema esu konsultavęs daugelį tiek profesionalių, tiek mėgėjų klubų, atstovavęs žaidėjams, konsultavęs sporto kontraktų sudarymo ir nutraukimo klausimais. Visuotinai žinoma, kad Lietuvoje dėl įvairių priežasčių (rinkos dydis, sporto klubų teisinis reglamentavimas, kt.), sporto klubai nėra pajėgūs funkcionuoti savarankiškai, be savivaldybių ir rėmėjų paramos. Ypač svarbi ir aktuali yra savivaldybių parama. Lietuvoje susiklostė tokia praktika, kad be išimties visus klubus, dalyvaujančius LKL remia savivaldybės.

– Kiek Alytui yra svarbu yra turėti komandą LKL čempionate?

– Pastaruoju metu LKL tapo itin konkurencinga, čempionatas yra nenuspėjamas ir įdomus, pritraukia vis daugiau žmonių. Kiekvienas krepšinio klubas reprezentuoja miestą, skaitina užimtumą. Žaisti LKL yra kiekvieno miesto prestižo reikalas, patekti į lygą yra ganėtinai sunku. Turbūt ne be priežasties kai kurie krepšinio klubai (Prienai, Kėdainiai), buvo ant išnykimo ribos, „vertėsi per galvą“, siekdami išlaikyti vietą LKL. Mano įsitikinimu, kiekviena LKL komanda, dalyvaujanti čempionate, savo miestui sukuria adekvačią vertę, todėl savivaldybių yra remiamos.

– Tiesioginių santykių su Alytaus miesto savivaldybe lyg ir neturėjote, tačiau į problemą esate įsigilinęs, ar ne?

– Alytaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi pačios patvirtintu finansavimo tvarkos aprašu 2018 metų pirmajį ketvirtį, kaip ir kitiems Alytaus mieste esantiems klubams, VšĮ „Dzūkijos sportas“ paskyrė atitinkamo dydžio finansavimą. Sprendimas priimtas kolegialiai, sprendimas nėra pakeistas, panaikintas. VšĮ „Dzūkijos sportas“, turėdama pagrįstą lūkestį, kad toks finansavimas yra suteiktas, tokias lėšas įtraukė į savo biudžetą ir atitinkamai veikė – ruošėsi naujam sezonui. Pažymėtina, kad visi kiti sporto klubai, kuriems buvo paskirtas finansavimas, jį gavo, išskyrus VšĮ „Dzūkijos sportas“.

– Situacija, regis, yra apsunkinta ir asmeniškumais, pakomentuosite?

– Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius p. V. Jastremskas atsisako su VšĮ „Dzūkijos sportas“ pasirašyti sutartį dėl savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto finansavimo. Tačiau ne savivaldybės administracijos direktorius sprendžia dėl finansavimo suteikimo, o savivaldybės taryba. Šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius yra tik savivaldybės tarybos priimtų sprendimų vykdytojas. Situacija, kai savivaldybės administracijos direktorius viešai ignoruoja kolegialaus organo, t.y. – savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, jų nevykdo po tarybos įpareigojimo, yra nepagarba visuomenės išrinktiems atstovams – tarybos nariams ir patiems rinkėjams.

Savivaldybės administracijos direktoriaus tarybos priimtų sprendimų nevykdymas ir ignoravimas paremtas ne teisėtumu, o politikos partnerių parama. Savivaldybės tarybos sprendimų ignoravimas ir nevykdymas vienareikšmiai turėtų sąlygoti nepasitikėjimo administracijos direktoriumi pareiškimą ir atleidimą iš pareigų, tuo tarpu šiuo metu, panašu, Alytaus mieste vyrauja tokia politinė pusiausvyra, kuri dėl man nežinomų priežasčių toleruoja ydingą savivaldos įgyvendinimą mieste. Į šį klausimą, matyt, atsakys rinkėjai artėjančiuose rinkimuose.

– Esate teisininkas. Kaip situacija matote ir juridinės pusės?

– Miesto savivaldybės administracijos direktorius V. Jastremskas savo pozicijoje nesudaryti finansavimo sutarties su VšĮ „Dzūkijos sportas“ yra nenuoseklus. Š. m. kovo 29 d. savivaldybės administracija iš konkurencijos tarybos gavo konsultaciją dėl de minimis taisyklės taikymo (ribojimo skirti valstybės pagalbą daugiau nei 200 tūkst. Eur per tris kalendorinius metus). Konkurencijos taryba rekomendavo įtraukti šį ribojimą į finansavimo tvarkos aprašą ir tai buvo padaryta bei toks finansavimo tvarkos aprašas kovo 30 d. buvo patvirtintas savivaldybės tarybos.

Balandžio 27 d. savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtinta pakoreguota finansavimo tvarka – neliko ribojimų, įskaitant ir de minimis ribojimo. Pataisas savivaldybės tarybos posėdyje pristatė tas pats administracijos direktorius p. V. Jastremskas. Taigi, pastarasis buvo vienas iš iniciatorių, kad finansavimo tvarkos apraše neliktų de minimis ribojimo, t.y. galimybės riboti valstybės paramą iki 200 tūkst. Eur per 3 kalendorinius metus.

– Žinote terminą „de minimis“, ką galvojate apie siekius jį taikyti Alytuje?

– Savivaldybės administracijos direktorius V. Jastremskas, atsisakymas su VšĮ „Dzūkijos sportas“ sudaryti paskirto finansavimo sutartį, grįsdamas aplinkybe, kad tokiu atveju būtų pažeista „de minimis“ taisyklė, kitų Alytuje veikiančių sporto klubų atžvilgiu priėmė įsakymus ir sudarė sutartis dėl finansavimo, kuris viršija 200 tūkst. Eur. Taigi, susidaro situacija, kad „de minimis“ taisyklė taikoma selektyviai tik vienam sporto klubui – VšĮ „Dzūkijos sportas“. Galiausiai, savivaldybės administracijos direktorius tarybos posėdyje nurodo, kad nesudarys susitarimo su VšĮ „Dzūkijos sportas“ dėl paskirto finansavimo dėl tam tikrų asmenų jo atžvilgiu galimai atliktų neteisėtų veiksmų 2018 metų vasario mėnesį. Tokia pozicija apskritai netelpa į nuoseklią ir logišką įvykių analizę, todėl nuo didesnės šios pozicijos analizės ir vertinimo susilaikysiu.

– Kaip ir kuo, jūsų manymu, baigsis priešprieša tarp Alytaus miesto savivaldybės, jos vadovų, tarybos ir „Dzūkijos“?

– Savivaldybės administracijos direktorius V. Jastremskas „de minimis“ taisyklės galimą pažeidimą VšĮ „Dzūkijos sportas“ atžvilgiu pateikia kaip faktą, tačiau tai yra viso labo tik ES komisijos reglamento dėl valstybės pagalbos subjektyvus interpretavimas. Viešai prieinamoje informacijoje pastebėjau, kad savivaldybės administracijos direktorius V. Jastremskas turi teisinį išsilavinimą, todėl jei savivaldybės administracijos direktorius pageidautų, dėl „de minimis“ taisyklės turinio galėtume padiskutuoti ne kaip administracijos vadovas ir VšĮ dalininkas, o kaip teisės profesionalai.

Viliuosi, kad aktualūs pasikeitimai sudarys galimybę atnaujinti dialogą su savivaldybės taryba ir kitais miesto vadovais dėl racionalaus susidariusios situacijos išsprendimo. Tiek žiniasklaidos priemonės, tiek bendruomenė savo iniciatyva ir valia gali prisidėti prie susidariusios krizinės situacijos išsprendimo ir išsaugojimo tai, kas sukurta.

– Prisistatykite, papasakokite skaitytojams apie save, pavyzdžiui, kaip esate susijęs su krepšiniu?

– Krepšinį žaidžiu nuo 1988 metų. Mano pirmoji trenerė – Ona Butautienė. 1996 metais, įstojus į tuometį Kūno kultūros institutą, treneris Vydas Gedvilas nukreipė mane pas trenerį Rimantą Grigą į Kauno „Atletas“ komandą, kuri dalyvavo LKL. Tuo metu komandą po 1995 metų LKL finalo buvo palikę dauguma žaidėjų, todėl trūko žmonių treniruotėse, todėl mane priėmė. Tuomet man buvo vos 17 metų, į komandos sudėtį registruotas nebuvau ir LKL nedebiutavau, tačiau metu laiko treniravausi su komanda. Po to studentų lygoje žaidžiau už Kūno kultūros akademiją, Vytauto Didžiojo unversitetą (VDU). Šiuo metu žaidžiu Kauno miesto mėgėjų lygoje už „Paradis“ komandą.

– Pristatydami jus pirmoje publikacijoje įvardijome ir darbą Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF), joje dar veikiate?

– 2007–2009 m. buvau Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondo likvidatorius ir LKF vykdomojo komiteto narys, 2011–2013 m. – LKF etikos ir apeliacijos komisijos ekspertas, 2013–2015 m. – LKF revizijos komisijos narys (iki kadencijos pabaigos pakeičiau a. a. Virginijų Dovidavičių). Nuo 2015 m. LKF veikloje nedalyvauju.

LKF veikloje dalyvavau visuomeniniais pagrindais, tačiau tuo metu dar dalyvavau akademinėje veikloje (dėsčiau VDU ir Mykolo Riomerio universitetuose), užsiėmiau advokato praktika, todėl susidėliojus prioritetus, visuomeninės veiklos teko atsisakyti.