P.Pierce'as atskleidė daugiau detalių apie 2000-aisiais įvykusį užpuolimą peiliu ir 11 dūrių: „Su depresija kovojau metus“

 Dabar jau karjerą baigęs buvęs NBA žaidėjas Paulas Pierce'as 2000-aisiais buvo labai arti mirties. Tų metų rugsėjį jis buvo užpultas bei subadytas peiliu, o vienas iš dūrių buvo vos per centimetrą nuo jo širdies.

Į P.Pierce'ą buvo durta net vienuolika kartų, tačia „Celtics“ klubo veidas tą sezoną sugebėjo sugrįžti laiku, sužaidė visus 82 sezono susitikimus ir fiksavo net 25,3 taško vidurkį. Visgi nors krepšininko kūnas atsistatė labai greitai, tačiau P.Pierce'as susidūrė su sunkiais psichologiniais išgyvenimais.

P.Pierce'as po aštuoniolikos metų pirmą kartą prakalbo apie savo depresiją ir tai, ką jis tuo metu išgyveno.

„Man buvo durta 11 kartų“, - ESPN sakė P.Pierce'as. „Jaučiausi lyg būčiau uždarytas į dėžę, negalėjau niekur eiti. Su depresija kovojau metus, o vienintelis dalykas kuris mane išgelbėjo buvo krepšinis“.

Po to, kai P.Pierce'as buvo išleistas iš ligoninės, krepšininkas nuolat jautė nerimą ir negalėjo miegoti. Jo namus dar keletą mėnesių saugojo policijos pareigūnai, tačiau tai negelbėjo P.Pierce'o nuo paranojos.

„Celtics“ klubas ragino jį ieškoti pagalbos, tačiau P.Pierce'as tuo metu galvojo kitaip: „Maniau, kad galiu susitvarkyti pats. Nenorėjau į šiuos reikalus įtraukti jokių kitų žmonių“.

Didelis lūžis įvyko tada, kai P.Pierce'as praėjus keletui mėnesių po įvykio vakarieniavo viename iš Bostono restoranų. Vienas iš restorano vadybininkų priėjo prie krepšininko su telefonu ir teigė, kad vienas iš jo draugų primygtinai reikalavo kalbėti su P.Pierce'u. Krepšininkas patsiliepė ir išgirdo grėsmingą balsą: „Aš ketinu tave nužudyti“.

„Nuo tada tapau tikru paranojiku“, - sakė P.Pierce'as. „Aš nenorėjau niekur eiti. Policija prie mano namų budėjo daug mėnesių. Galbūt dėl to aš taip greitai ir grįžau į aikštelę, nes sėdėti namuose buvo nepakeliama. Aš vykdavau į treniruotes, sėdėdavau šalia aikštės valandų valandas, nes ten jausdavausi saugus. Nenorėdavau, kad treniruotės pasibaigtų, nes tada turėdavau grįžti į pasaulį, kuris mane gąsdino.

Noriu tai papasakoti visiems, kad jie gautų pagalba tada, kai jiems to reikia. Mano depresija buvo labai bloga. Aš niekada nenoriu to vėl pajusti. Negalėjau būti šalia minios. Jeigu aš patekdavau į pilną žmonių vietą, viduje tiesiog drebėdavau. Man prireikė metų, kad su tuo susidoročiau. Jeigu aš vaikščiodavau, o kažkas į mane atsitrenkdavo, aš tiesiog išprotėdavau“.

Pasak P.Pierce'o, dabar jis klausytų „Celtics“ komandos patarimų ir pasikalbėtų su psichologais.

„Turėjau atsiverti anksčiau, nei tai padariau. Aš valgiau save gyvą. Kai tik pradėjau apie tai kalbėti su šeimos nariais, man tai padėjo. Supratau, kad tai būčiau įveikęs anksčiau“, - sakė P.Pierce'as.