V.Ivanauskas: „Paskutinės mano karjeros akimirkos buvo praleistos mažajame futbole ir jos buvo pačios maloniausios“

 Valdas Ivanauskas – lietuviško futbolo pavardė, kuri yra plačiai žinoma ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Ši futbolo legenda apsilankė Baltijos mažojo futbolo taurės turnyre, kuris praėjusį savaitgalį vyko Alytuje.

V. Ivanauskas gyvai stebėjo Lietuvos ir Latvijos mažojo futbolo rinktinių dvikovą, kuri pasibaigė nulinėmis lygiosiomis, tačiau triumfuoti galėjo Lietuva, nes šis taškas leido pirmą kartą istorijoje iškovoti Baltijos mažojo futbolo taurę. Lietuva sugebėjo nugalėti estus (1:0), kurie savo ruožtu palaužė Latviją (2:0), todėl lygiosios su latviais Lietuvą paliko su 4 taškais ir pirmąja vieta.

Istorinį Lietuvos mažojo futbolo asociacijos rinktinės pasiekimą matęs V. Ivanauskas tarė ir padėkos žodį apdovanojimų ceremonijos metu. Būtent V. Ivanauskas įteikė nugalėtojų taurę Lietuvos rinktinei.

Po Lietuvos pergalės šokio pakalbinome V. Ivanauską, kuriam buvo tikrai džiugu už Lietuvos mažojo futbolo asociacijos rinktinę. Futbolo legenda taip pat atskleidė, kad maloniausias savo karjeros akimirkas jis pats išgyveno žaisdamas mažąjį futbolą.

- Valdai, ar pirmą kartą lankotės mažojo futbolo turnyruose?

- Ne, tikrai ne pirmą kartą. Jau anksčiau yra tekę stebėti keletą turnyrų ir jau buvau matęs Lietuvos mažojo futbolo rinktinės žaidimą, bet pirmą kartą mačiau juos žaidžiančius ant natūralios dangos. Šaunuoliai vyrai, kad laimėjo Baltijos mažojo futbolo taurę, o tai padaryti tikrai nebuvo lengva, žinant, kokios buvo oro sąlygos. Tikrai džiaugiuosi ir tas džiaugsmas nėra mažas, nes Lietuvoje to džiaugsmo paskutiniu metu tikrai nėra daug.

- Stebėjote paskutines Lietuvos mažojo futbolo rinktinės rungtynes su Latvija. Kokį įspūdį paliko lietuviai?

- Rungtynės buvo tikrai sunkios, matėsi nuovargis po pirmų rungtynių, bet emocijų buvo begalė, o tai yra labai pozityvu. Visi supranta, kad čia yra mėgėjai, bet jų atsinešimas ir noras laimėti yra tikrai didelis. Į juos buvo malonu žiūrėti! Teko matyti šios rinktinės pradžią ir galiu pasakyti, kad padaryta didelė pažanga.

- Ar prie tos pažangos labiausiai prisidėjo rinktinės treneris Stanislovas Danisevičius?

- Be abejo! Žinant, kokio aukšto lygio futbolininkas buvo Stanislovas, jam tikrai nebuvo lengva perduoti savo įgūdžius rinktinei, bet pažanga aiškiai matosi.

- Esate didžiojo futbolo atstovas, bet ar simpatizuojate mažajam futbolui?

- Gaila, kad traumos man daugiau neleidžia žaisti futbolo, bet paskutinės mano karjeros akimirkos buvo praleistos mažajame futbole ir jos buvo pačios maloniausios.

- Ar dažnai apsilankote Alytuje?

- Tikrai ne dažnai. Jau penkis metus praktiškai nebuvau Lietuvoje, todėl tikrai retai apsilankau Alytuje.

- O kokį įspūdį paliko Alytaus stadionas?

- Šį stadioną jau esu matęs. Jis – idealus! Vienas geriausių Lietuvoje, natūrali aikštė, visa aplinka ir jį galima palyginti tik su Marijampolės stadionu. Nežinau, kam reikia dėkoti ar Alytaus merui ar savivaldybei, kad toks stadionas yra Lietuvoje, nes dauguma stadionų mūsų šalyje yra dirbtinės dangos, todėl tokia natūrali veja yra retenybė!