Pasaulio čempionai suvystyti jau pirmose rungtynėse: trys Vokietijos ir Meksikos rungtynių aspektai Apžvalga (1)
Pasaulio čempionatas: Vokietija - Meksika (2018.06.17) | Scanpix nuotr.
Meksika pasaulio čempionatą pradėjo su trenksmu ant menčių paguldydami prieš ketverius metus Brazilijoje čempionais tapusius vokiečius, kuriuos įveikė minimaliu rezultatu 1 – 0. Ką pastebėjome šiose rungtynėse?
1. Vokiečiai pasirinko neparuoštą planą
Vokietijos rinktinė turi galingą sudėtį, kuri yra jaunų ir veržlių bei vyresnių ir labiau patyrusių futbolininkų mišinys. Tačiau šiose rungtynėse jie to išnaudoti net nesistengė.
Vokietijos žaidimas buvo paremtas daugiausiai standartinėmis situacijomis ir bandymais skersuoti kamuolį į baudos aikštelę, kur glaudėsi jaunas puolėjas Timo Werneris. Visgi, jiems nepavyko įveikti kompaktiškos ir kantrios Meksikos gynybos, kuri buvo visiškai pasiruošusi tokiems įvykiams ir vieną po kito gesino visus vokiečių išpuolius.
Vokiečiams nepavyko adaptuotis prie esamos situacijos. Joachimas Lowas antrajame kėlinyje bandė stiprinti puolimą ir vietoje Sami Khediros į aikštę leido į atakas stipriai orientuotą Marco Reusą, tačiau ir tai pasiųsti kamuolio į vartus nepadėjo.
Tik rungtynėms artėjant prie pabaigos J.Lowas nutarė prie Vokietijos žaidimo braižo pritaikyti ir reikiamą puolėją – Mario Gomezą, kuris dėl savo ūgio ir gebėjimo žaisti „antrajame aukšte“ yra labiau tinkamas tokiam žaidimui, kuris yra paremtas dažnais skersais perdavimais prie vartų. Tačiau šis sprendimas jau buvo pavėluotas.
2. Žaidimas va bank buvo parankus Meksikai
Visi J.Lowo keitimai buvo orientuoti vien tik į puolimą ir jie labai atidengė Vokietijos gynybos liniją. Šalia Manuelio Neurio rungtynių pabaigoje likdavo vienas, daugiausiai du gynėjai, o to visiškai nepakako.
Meksikiečiai laukė tokio vokiečių ėjimo. Jie ir taip visų rungtynių metu kontratakavo pavojingai, tačiau tokie sprendimai atvėrė dar daugiau laisvų plotų prie Vokietijos rinktinės vartų.
Kantriai gynęsi meksikiečiai nevengė siųsti tolimų perdavimų į kitą aikštės pusę, kur kamuolį priėmęs puolėjas protingai palaukdavo dar poros prie jo prisijungdavusių žaidėjų, taip jie dažnai likdavo trise prieš vos porą Vokietijos gynėjų.
Iš tiesų Vokietijai labai pasisekė, kad Meksikai nepavyko išnaudoti šių situacijų, kadangi rezultatas galėjo būti didesnis, nei tik 1 – 0.
3. Meksikos žaidimas – gyvesnis ir labiau disciplinuotas
Kai kalba pasisuka į discipliną, daugeliui pirma į galvą atėjusi mintis būna Vokietija. Tačiau Meksika buvo labiau disciplinuota. Tiek gynyboje, tiek ir puolime.
Tačiau disciplina jiems nesutrukdė džiuginti žiūrovus greitomis ir gyvomis kontratakomis, kuris ne kartą ir ne du pjaustė Vokietijos gynybą.
Panašu, kad vokiečiai nebuvo pasirengę tokia varžovų žaidimui, jie per lengvai leisdavo jiems priartėti prie savų vartų, palikdavo per daug laisvų plotų aikštės kraštuose, kur greitakojai Hirvingas Lozano, Javieras Hernandezas ar Miguelis Layunas tiesiog mėgavosi gyvenimu.
Meksikos žaidimas yra patrauklus akiai ir, kas yra svarbiausia, efektyvus. Jiems nepavyko išnaudoti nemažos dalies gerų progų, tačiau jie žaidė prieš vieną geriausių komandų pasaulyje. Belieka tik atsargiai pasvajoti, ką tuomet jie gali nuveikti prieš sąlyginai silpnesnes rinktines.
Tai buvo svarbi pergalė Meksikai, kuri turi puikias galimybes užimti pirmą vietą F grupėje.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
