Lietuvos rankininkių treneris B.M.Andersenas: „Su kiekvienomis rungtynėmis turime eiti į priekį“
Lietuvos moterų rankinio rinktinė | rankinis.lt nuotr.
Lietuvos moterų rankinio rinktinės laukia lemiamos Europos čempionato atrankos rungtynės. Du taškus turinčios mūsų šalies rankininkės šiuo metu šeštoje atrankos grupėje yra nukritę į ketvirtąją poziciją, tačiau vis dar turi realių galimybių kautis dėl vietos Europos čempionate.
Per paskutinius du turus Lietuvos rinktinės laukia nelengvas išbandymas. Gegužės 31 dieną mūsų rinktinė namuose Alytuje priima Vokietijos rankininkes, o birželio 2 dieną žais paskutiniąsias rungtynes išvykoje su ispanėmis. Per likusius du mačus su favoritėmis iškovojus bent vieną pergalę, mūsų rinktinė turėtų realių galimybių patekti į Europos čempionatą kaip geriausia trečioji rinktinė.
Šiuo metu Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas einantis danas Bo Miltonas Andersenas neslėpė, jog rungtynės su Turkija mūsų komandai žaidimo prasme buvo žingsnis atgal, tačiau tiki savo auklėtinių galimybėmis per likusias dvi rungtynes dar sudrebinti Europą.
Treneri, prisimenant dvejas rungtynes su turkėmis, kas galbūt pakišo koją mūsų rinktinei?
„Su turkėmis vienareikšmiškai pritrūko drausmės, žaidėme ne taip kaip buvome susitarę. Darėme per daug grubių klaidų ir tai mums kainavo labai brangiai – turkės rinkosi lengvus įvarčius.
Reikia pripažinti, jog ir daugelis mūsų žaidėjų nebuvo tinkamai pasiruošusios fiziškai. Norint žaisti aukščiausiame lygyje turime ties tuo dar labai daug padirbėti. Taip pat, manau, jog kai kurios žaidėjos neatlaikė ir spaudimo. Po rungtynių su vokietėmis ir ispanėmis visi tikėjosi pergalių prieš turkes ir merginos tiesiog tam nebuvo pasiruošę psichologiškai. Esame gana jauna komanda, todėl natūralu, jog tokių rungtynių patirties trūkumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį.“
Per likusias dvi rungtynes versimės be dviejų iš savo lyderių – Živilės Jurgutytės ir Marijos Gedroit. Kas per šiuos mačus galėtų pakeisti jas?
„Visiškai jų pakeisti yra neįmanoma, tai patyrę žaidėjos ir mums jų tikrai labai truks. Jau Vokietijoje pamatėme kokios svarbios ir reikalingos šios žaidėjos yra mūsų komandai. Živilė nežaidė jau ir su Turkija ir jos ramybės, priimamų sprendimų ir žaidimo kūrimo tikrai labai stipriai trūko. Mums jų netektis yra labai skaudi.
Žaidėjos kaip Živilė Jurgutytė, Laima Bernatavičiūtė, Kristina Kvedarienė, Marija Gedroit buvo mūsų rinktinės stuburas. Į jas turėjo ir turi lygiuotis mūsų jaunimas. Vis tik, kuomet kažko nėra atsiranda galimybė pasirodyti ir pasitempti kitoms merginoms ir viską atlikti nesižvalgant į lyderes.“
Galbūt kažkurias iš dviejų rungtynių akcentuojate labiau ir būtent jose tikimąsi išplėšti tą taip reikalingą pergalę?
„Visos rungtynės mums yra vienodai svarbios. Kiekvienų rungtynių metu turime mokytis ir tobulėti tam, jog dar kitame mače būtumėm dar geresnė komanda. Visada mūsų tikslas yra vienas ir aiškus – laimėti.“
Kaip manote, kiek pasikeitė komandos žaidimas, kuomet tapote vyriausiuoju treneriu?
„Manau, jog žaidime atsirado daugiau disciplinos. Turime aiškų planą, kaip turime gintis ir pulti kiekvienų rungtynių metu. Stengiamės tobulinti visus žaidimo aspektus: greitą žaidimą, pozicinį puolimą, gynybą ir laiku sugrįžimą į ją. Norime tobulėti visapusiškai ir dirbant sistemingai su kiekvienomis rungtynėmis eiti į priekį. Toks procesas be abejo yra ilgas, tačiau jo rezultatai turėtų būti ne vienadienė sėkmė. Rinktinėje mes žaidžiame kiek kitokį rankinį nei, kad tai daro Lietuvos klubai, todėl merginoms tikrai reikia laiko prisitaikyti prie vadinamojo skandinaviško tipo rankinio.“
