T.Kaukėnas: „Nieko keisto, kad netapau plaukiku ar bėgiku“

 Šiais metais biatlonininkas Tomas Kaukėnas (28 m.) pasiekė vieną geriausių Lietuvos rezultatų per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją. Sportininkas džiaugiasi, kad jam vaikystėje pasisekė sutikti trenerį, kuris žinojo kaip neperspausti vaiko ir kaip išlaikyti jo susidomėjimą sportu.

„Nieko keisto, kad netapau plaukiku ar bėgiku, nes pas mus Ignalinoje tiesiog nebuvo sąlygų kokybiškai treniruotis. Tačiau turime geriausias slidinėjimo trasas, todėl žiemos sportas čia turi stiprias tradicijas.

4 klasėje, mokslo metų pradžioje, treneris pasiūlė išbandyti tuo metu keistai atrodžiusią sporto šaką, kurioje ir šaudoma, ir slidinėjama. Iš pradžių biatlonas buvo tik pramoga, rimtai nesportavome. Tiesiog iš sniego darydavome tramplinus ir šokinėdavome.

Tik trenerio gebėjimas pajausti kada vaiką reikia paspausti, o kada leisti kam atsipalaiduoti ir pakvailioti  išlaikė mane šioje sporto šakoje“, – TV laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ prisimena olimpietis.

Treniruojasi ištisus metus

Nors biatlonas – žiemos sporto šaka, T. Kaukėnas sportuoja visais metų laikais: „Važinėjame dviračiais, irkluojame, bėgiojame, plaukiojame, o vasarą daugiausiai treniruojamės su riedslidėmis –  trumpesne slidžių imitacija, turinčia po du ratukus“, – sako sportininkas.

TV laidoje pašnekovas pasakoja, kad biatlonininkai šaudo tikrais, tik mažesnio kalibro graižtviniais šautuvais. Iš tokio šautuvo iššauta kulka lekia sukdamasi, dėl to ji skrieja stabiliau, o tai reiškia, kad ir biatlonininkas gali taikliau šaudyti.

Sportinio šautuvo buožės ilgis bei rankenos forma pritaikoma pagal kiekvieno sportininko sudėjimą. „Šaudyti tenka iš 50 metrų atstumo atsistojus arba atsigulus. Nors šaudant iš gulimos pozicijos taikinys  būna gerokai mažesnis, tačiau į jį pataikyti lengviau“, – atvirauja T. Kaukėnas.

Tomas Kaukėnas | Organizatorių nuotr.

Suderino profesionalų sportą ir mokslus

Intensyviai sportuodamas biatlonininkas neapleido ir mokslų. Olimpiečio teigimu, universitete svarbiausia ne diplomas, bet įgytos žinios. Dėl to, dabar magistro laipsnį turintis sportininkas, dažnai eidavo pas dėstytojus konsultuotis, aiškintis jam rūpimų dalykų, nors tai ne visuomet būdavo tiesiogiai susiję su jo studijų programa.

„Atstovauti savo šaliai olimpinėse žaidynėse yra puikus patyrimas. Tada jaučiuosi lyg būčiau Lietuva visame pasaulyje. Apima didumo jausmas, nes man patikėta tokia atsakomybė – lyg daryčiau gerą, svarbų darbą savo šaliai ją populiarindamas, rodydamas jos stiprybę kitiems“, – pasakoja biatlonininkas.

Siųsdamas linkėjimus „Lietuvos mokyklų žaidynių“ sportininkams, T. Kaukėnas sakė: „Nebijokite bandyti įvairias veiklas, nes tik bandydamas ir veikdamas gali pažinti save ir atrasti gyvenimo kelią.“

Netradicinė sporto šaka

Daugiau apie biatlonininko kelią T. Kaukėnas pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys televizijos kanalas TV6. Laidos pabaigoje, jos vedėjas Mindaugas Ponomariovas-Ozis susirungs „Lietuvos mokyklų žaidynių“ partnerės „Maxima“ iššūkyje. Šįkart su regbininku Augustinu Terlecku bus išbandoma netradicinė sporto šaka: reikės aplink šaldiklius apstumti vežimėlį, neliečiant jo rankomis.

„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų. Projektą remia socialiai atsakingas prekybos tinklas „Maxima“.