Po istoriškai sėkmingų biatlonininkų metų – pokyčiai komandoje

 Kariškių žaidynėmis Austrijoje baigėsi Lietuvos biatlonininkų sezonas. Sezonas, kuris dėl rezultatų Pjongčango olimpinėse žaidynėse drąsiai gali būti laikomas geriausiu per visą šalies nepriklausomybės istoriją.

Tolimojoje Pietų Korėjoje mūsiškiai blizgėjo ryškiausiai per visą keturmečio olimpinį ciklą: Tomas Kaukėnas užėmė itin aukštas 13 bei 17 vietas atitinkamai persekiojimo ir sprinto rungtyse, tapo pirmu bendro starto lenktynėse Olimpiadoje dalyvavusiu lietuviu, o Natalija Kočergina asmeninėse lenktynėse sugebėjo prasibrauti į pajėgiausių 30-uką.

Maža to, gausesnė nei bet kada iki šiol Lietuvos biatlonininkų delegacija turėjo ir istorinę galimybę dalyvauti mišrios estafetės varžybose.

„Šis sezonas mums kaip federacijai tikrai buvo geriausias per nepriklausomybės laikus. Tokių aukštų vietų, kurios pasiektos olimpinėse žaidynėse, nebuvome turėję, – džiaugėsi Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas. – Rezultatas atperka tas nesėkmes, kurios nutiko eiliniuose pasaulio taurės startuose sezono metu.“

O nesėkmių būta. Iki Naujųjų pasaulio taurės etapuose iššaudavo tik milžinišką progresą tarpsezoniu atlikęs Vytautas Strolia, tuo tarpu tiek visa moterų komanda, tiek ilgametis rinktinės lyderis T.Kaukėnas strigo.

Įskaitiniais pasaulio taurės taškais ir pasibaigus visiems devyniems pasaulio taurės etapams galėjo pasidžiaugti tik V.Strolia (38 vieta persekiojime Hochfilcene) bei N.Kočergina (38 vieta sprinte Antholze), tačiau komandinės pastangos leido išsaugoti 22 pozicijas Nacijų taurės įskaitoje. Tai kitąmet komandai leis deleguoti po tris vyrus bei tris moteris į pasaulio taurės kovas.

„Neturime sukurtos aplinkos ir sportininkų su tokiu potencialu, kokį turi prancūzų, norvegų ar vokiečių rinktinės. Ten yra didelis sportininkų sąrašas, didelis „atsarginis suolelis“, be to, jų visai kitos pasiruošimo sąlygos, – priežastis dėl stabilumo stokos įvardijo A.Daugirdas. – Būdami besivystančia biatlono tauta, sugebame išsilaikyti tarp elito pasaulyje, susikoncentruoti atitinkamiems startams, ir įrodyti, kad Lietuvoje ši sporto šaka turi perspektyvų.“

Šį mėnesį Lietuvos biatlono federacijos laukia vidiniai rinkimai, tačiau kai kurios permainos aiškios jau dabar – komandą paliko pastaruosius trejus metus lietuviams vadovavęs estas Meelis Aasmae.

„Prieš naują olimpinį ciklą ateina įvairių norų, minčių, pageidavimų, ateina metas priimti tam tikrus sprendimus. Vyriausiasis treneris Meelis Aasmae palieka rinktinę – artimiausiu metu vyks trenerių susirinkimas, kuriame bus aptarti rezultatai, atlikta tam tikra analizė ir tai bus paskutinis trenerio darbas pagal sutartį“, – sakė A.Daugirdas.

Kas taps rinktinės strategu paaiškės per artimiausią mėnesį. Šiuo metu federacija veda derybas su keliais kandidatais. Jau aišku tai, kad komandai kaip ir iki šiol vadovaus užsienietis.

„Lietuvoje neturime tokio aukšto lygio specialistų, kurie galėtų vadovauti rinktinei. Tiems lietuviams treneriams, kurie dirba su komanda, dar per anksti užimti tokias pareigas, nors jie tikrai daro labai didelę pažangą. Mums sveikiau būtų turėti naują impulsą iš šalies. Žmogus turi būti su patirtimi, turi būti autoritetas ir turi būti savo srities specialistas“, – paaiškino LBF prezidentas.

Permainų būta ir tarp pačių biatlonininkų. Slides ant vinies „pakabino“ 31 kartą pasaulio taurės varžybose per karjerą startavęs Rokas Suslavičius bei 54 startus turėjusi Natalija Paulauskaitė. Iš Sankt Peterburgo kilusi lietuviškų šaknų turinti biatlonininkė vietoje sporto pasirinko studijas universitete.

„Rokas Suslavičius gana anksti visus informavo, kad šis sezonas jam yra paskutinis, garbingai užbaigė visus oficialius startus. Iš merginų komandos traukiasi Natalija Paulauskaitė – ji nori grįžti į namus, pabūti su mama. Jos planuose yra mokslai, tačiau kalbėjome apie tai, kad jei pailsėjusi persigalvos, durys uždarytos nebus“, – tikino A.Daugirdas.

Daugiau oficialių pareiškimų apie karjeros pabaigas federacijos vadovas nesulaukė. Kitam sezonui tikrai ruošis T.Kaukėnas, V.Strolia, Karolis Dombrovskis, taip pat kvalifikacijas į pasaulio taurės varžybas įvykdę Linas Banys bei Deividas Demkovas, N.Kočergina ir Gabrielė Leščinskaitė.

„Iš Dianos Rasimovičiūtės konkretaus pareiškimo dar nesulaukėme. Mums, kaip federacijai, jos buvimas būtų tikrai naudingas – kokius metus ji dar galėtų sportuoti, kol ateis jaunimas, pamaina. Dianos pagalba tam, kad išgelbėtumėme moterų pozicijas pasaulio reitinge, būtų reikalinga“, – paaiškino A.Daugirdas.

Pasibaigus visiems pasaulio taurės etapams biatlonininkai varžėsi šalies čempionate, kuris tradiciškai vyko ne Lietuvoje, o Latvijos miestelyje Maduonoje. Nors mūsų šalyje yra dvi biatlono šaudyklos, nė vienoje iš jų tokio lygio varžybų vykdyti dar negalima.

„Trūksta infrastruktūros, kad būtų trasos ir šaudykla, kurios atitinka varžyboms keliamus reikalavimus. Šiai dienai turime dvi šaudyklas, vieną – Nemenčinėje, kitą – Ignalinoje. Iš bėdos Nemenčinėje galėtumėme organizuoti varžybas, kadangi šaudykla atitinka reikalavimus, nors skydų skaičius yra mažesnis. Kitas klausimas, ar Nemenčinė sugebėtų parengti trasas – po kokių metų, antrų ten turėsime pilnai suformuotą infrastruktūrą“, – vylėsi LBF prezidentas.

Tuo tarpu Ignalinoje stringa šaudyklos pertvarkymo darbai. Ne pagal reikalavimus įrengtą šaudyklą buvo planuota perdaryti, tačiau dar mažiausiai metus jokių atnaujinimo darbų vykdyti nežadama.