Š.Jasikevičius – apie darbą rinktinėje, Eurolygos „Top 8“ ir sutartį su „Žalgiriu“ (6)

Šiame sezone puikų krepšinį demonstruojanti Kauno „Žalgirio“ komanda – viena koja Eurolygos atkrintamosiose varžybose.

Treneris Šarūnas Jasikevičius, davęs išsamų interviu užsienio žiniasklaidai, nemano, kad „Žalgirio“ patekimas į „Top 8“ būtų staigmena.

„Nėra net klausimo, staigmena tai būtų ar ne. Mes tiesiog stengiamės judėti pirmyn po kiekvienų rungtynių. Dabar galime kalbėti tik apie kitas rungtynes, o ne atkrintamąsias, į kurias dar nepatekome. Rezultatą įvertinsime po sezono“, – sakė „Žalgirio“ vairininkas.

– „Žalgiris“ yra surinkęs vieną iš mažiausių biudžetų Eurolygoje, tačiau Leo Westermannas ir Axelis Toupane'as sakė, jog po pralaimėjimų jus niekada to neįvardinate, kaip faktoriaus. Biudžeto dydis nėra svarbus?

– Biudžetas svarbus nebent prieš rungtynes, kol jos neprasideda. Aš niekada nekalbu apie biudžetą. Man tai nėra svarbu, nes tu nenori pralaimėti rungtynių dar joms neprasidėjus. Nesvarbu, kokie būtų skaičiai ar nepalanki statistika tau, vis tiek turi atiduoti visas jėgas. Pralaimėti nėra gėdinga, kai padarei viską, ką galėjai. Šį dalyką noriu įskiepyti kitiems.

– Visada kartojote, jog Eurolygoje labai svarbi yra patirtis. Visgi A.Toupane'as, Brandonas Daviesas, Aaronas White'as ir Vasilje Micičius jos neturėjo. 

– Viskas yra svarbu. Sezono pradžioje mes turėjome remtis žaidėjais, kurie yra labiau patyrę – Kevinu Pangosu, Pauliumi Jankūnu, Edgaru Ulanovu ar Artūru Milakniu. Jie žino mūsų sistemą, žino Eurolygą ir ko iš jos galima tikėtis, todėl jie buvo lyderiais. Po mažu įsitraukė ir komandos naujokai, kurie ėmė tobulėti su kiekvienomis rungtynėmis. Tai – ilgas procesas.

– Komandoje turite nemažai lietuvių, kuriais daug remiatės. Šalyje, kur krepšinis yra sportas numeris vienas, tai tarsi įsipareigojimas? 

– Manau, jog tai – pats svarbiausias dalykas. Krepšinis mūsų šalyje labai populiarus, o vietiniai žaidėjai supranta jo reikšmę. Daugelis lietuvių keliauja po Europą, kad pamatytų mūsų rungtynes išvykose. Turime labai didelį palaikymą. Net prieš sezoną Londone buvome audringai palaikomi. 

Daugeliui svarbu matyti vietinius žaidėjus, lietuvius. Vieną dieną jie yra mėgstami, kitą – jau nebe. Tai priklauso nuo rezultatų. Klubas nori, kad integruotume ir jaunus žaidėjus, nes toks yra vienas iš tikslų. Jeigu būtų galimybė, turėtume visus dvylika lietuvių, tačiau esame maža šalis ir neturime tiek talentų. 

Mes, rinkdami komandą, į tautybes neatsižvelgiame. Tikslas – rasti norinčius sunkiai dirbti ir intelegentiškus žaidėjus, kadangi jie greičiau geba adaptuotis. Norime turėti protingus žaidėjus.

– Kada pradėjote galvoti apie trenerio darbą?

– Turbūt paskutiniais krepšininko karjeros metais. Man pasisekė, nes karjeros pabaigoje turėjau galimybę mokytis iš Željko Obradovičiaus ir Xavi Pascualio. Jau buvau nutaręs tapti treneriu, todėl atidžiai stebėjau, kaip dirba šie specialistai, ką sako ir daro, uždaviau daug klausimų bei sėmiausi žinių. 

– Ž.Obradovičius – didžiausią įtaką Jums padaręs treneris?

– Taip, dirbdamas su juo daugiausiai išmokau. Studijavau jo darbą ir vėliau kai kuriuos metodus pritaikiau savo komandoje. Turi įprasti prie savo žaidėjų, komandos ir būti sąžiningas pats sau.

– Praėjusių metų vasarą buvote siejamas su įvairiomis Europos komandomis, bet likote Kaune. Kodėl?

– Man patinka čia dirbti. Čia man yra suteikiamos tobulos sąlygos. Viskas tiesiog puiku. Klubas dirba ir eina tinkama linkme. Nemačiau priežasties, kodėl turėčiau išvykti. Turėjau pasiūlymų iš kitų komandų, tačiau susitarimo nepasiekėme. Norint palikti Kauną, turėčiau atsidurti žymiai geresnėje situacijoje, o tuo metu tokios nebuvo.

– Kai buvote jaunas, jūsų svajonė buvo atstovauti Lietuvos rinktinei. Galbūt dabar norite ją treniruoti?

– Ne. Tai nėra darbas, skirtas man.

– Kodėl?

– Nežinau, negaliu tiksliai pasakyti. Dirbdamas komandoje turi puikiai sutarti su sirgaliais, žaidėjais, klubo valdžia, kitais darbuotojais. Jeigu kažkas neveikia, tuomet nebūsi sėkmingas. Būdamas treneriu turi daug ką suvokti, perprasti ir žinoti žmones, su kuriais dirbi. Būti treneriu yra daug sunkiau, negu krepšininku.