Penkios priežastys, kodėl Anglijos „Premier“ lyga turėtų atsisakyti žiemos perėjimų lango
Philippe Coutinho | Scanpix nuotr.
Neseniai pasibaigęs žiemos perėjimų langas ir vėl reiškė, kad Anglijos „Premier“ lygos klubai mušė išlaidavimo rekordus. Tačiau šis mėnuo ne visiems yra naudingas, todėl kyla klausimas: ar verta jo atsisakyti?
Dažniausiai klubai savo sudėtis formuoja vasarą, todėl sausio mėnesį stiprinamasi tik esant neatidėliotinam poreikiui, o tai dažnai pasibaigia ir skubotais, ne visada pasiteisinančiais sprendimais. Tad „90min“ pateikia penkias priežastis, kodėl „Premier“ lygai, o gal ir kitiems čempionatams, vertėtų atsisakyti žiemos perėjimų lango ir palikti tik vasaros.
1. Tai tik dar viena kulka mažesniems klubams
Sausio mėnuo yra proga didiesiems klubams sustiprinti sudėtį tais futbolininkais, kurių troško vasarą, bet tuo metu nesugebėjo jų įsigyti. Tačiau tai yra streso pripildytas mėnuo, kuomet mažesni klubai gali prarasti didžiausias savo žvaigždes. Ir šis stresas jiems nedingsta visas 31 dieną.
Dar didesniu praradimu tokiems klubams tapta tokios situacijos, kuomet jie dirbo visą vasarą tam, kad išlaikytų komandoje svarbų žaidėją, tačiau jau po kelių mėnesių jis vėl gali iškeliauti kitur. Taip šį kartą nudegė „Liverpool“, kurie visą vasarą „atmušinėjo“ „Barcelona“ pasiūlymus ir nepardavė Philippe Coutinho, tačiau vos atėjus sausiui su juo atsisveikino.
Ir nors už tokius klubus klubai dažniausiai gauna tikrai solidžias sumas, pvz. „Liverpool“ gavo net 160 mln. eurų kompensaciją, tačiau tai dar nereiškia, kad jie spėja šiuos pinigus investuoti į kitą ar kitus žaidėjus, kurie greitai pakeistų išvykusį futbolininką.
2. Dar viena galimybė didiesiems klubams parodyti savo raumenis
Kiekvienais metais praraja tarp stipriausių ir silpnesnių lygos klubų vis didėja ir tai ilgainiui gali sužlugdyti vieną dalyką, kuris ir žavi „Premier“ lygos mėgėjus – konkurenciją. Sunku būtų pamatyti „Huddersfield“ ar „Bournemouth“ išleidžiančius 75 mln. svarų už vieną žaidėją. Ir visai nesvarbu, ar tai būtų vasaros, ar žiemos perėjimų langas.
Tačiau didesni klubai, kaip „Liverpool“ ar „Manchester City“, neturi tokių problemų ir nevengia išlaidauti bet kuriuo metu, kai tik turi tam progą. Jurgenas Kloppas netgi yra pasakęs, kad „vertėtų pamiršti kainas, nes jas nustato nebe klubai, o žaidėjų rinka“.
Tad jeigu tai yra rinkos kaltė, kodėl tada nepašalinus papildomos galimybės iškreipti kainas gigantiškomis perėjimų sumomis? Žaidėjus parduodantys klubai specialiai užkelia kainas, nes nenori prarasti jų viduryje sezono, tad jeigu neliktų žiemos perėjimų lango, šiek tiek stabilizuotųsi ir futbolininkų kainos.
3. Daugiau jokių paniškų pirkinių
Jeigu sudėtume pirmuosius du šio sąrašo punktus, gautume klubą, kuriam trūksta žaidėjo ir jis turi mažai laiko jį pakeisti. Ponios ir ponai, būtent taip gimsta paniški pirkiniai. Tokie klubai kaip išprotėję krečia visą žaidėjų rinką ir ieško tokių futbolininkų, kuriuos galėtų greitai ir lengvai įsigyti (o jeigu tai yra ne UEFA Čempionų lygos dalyvis, pasirinkimas yra ganėtinai mažas), o jis būtų dar ir toks, kuris galėtų gerai atlikti savo darbą.
Tokiose situacijose visi koziriai atitenka tai komandai, iš kurios norima nupirkti žaidėją, tad joms lengva užkelti kainą. Būtent tada už 35 mln. svarų nuperkami Andy Carollai, nors jie yra verti tik 13 mln.
4. Futbolininkams nebeliktų problemų dėl dalyvavimo taurių turnyruose
Taurių turnyruose dažniausiai būna įtraukta taisyklė, kad vienas žaidėjas negali juose atstovauti dviejų skirtingų klubų. Todėl kai kurie klubai naudojasi šia taisykle, specialiai neregistruoja futbolininkų, pavyzdžiui, Čempionų lygoje, vien tam, kad pakiltų jų vertė žaidėjų rinkoje.
2005-aisiais taip pasielgė „Liverpool“, kai neregistravo Michaelio Oweno Čempionų lygos rungtynėms tam, kad galėtų brangiau jį parduoti Madrido „Real“. Ironiška tai, kad būtent tais metais „Liverpool“ ir triumfavo šiame turnyre.
Kai kurios komandos elgiasi atvirkščiai ir primygtinai registruoja futbolininkus turnyruose, kad tik atbaidytų kitų komandų susidomėjimą. Jeigu būtų atsisakyta žiemos perėjimų lango, tokios problemos akimirksniu neliktų.
5. Nebeliktų prasmės futbolininkams streikuoti
Iškart galima pateikti pavyzdį: jeigu Alexis Sanchezui po vasaros būtų reikėję laukti ne kelis, o devynis mėnesius, jog pereitų į „Manchester United“, jis Londono „Arsenal“ greičiausiai būtų žaidęs įspūdingiau nei tai darė šiame sezone.
Nemaža dalis futbolininkų, kurie nori palikti klubą, bet tai neįvyksta vasarą, renkasi streiką vien tam, kad jų darbdaviai lengviau apsispręstų atsisveikinti su tuo futbolininku ir jį parduotų žiemą. Tačiau jeigu neliktų sausio mėnesio perėjimų lango, futbolininkams beliktų tiesiog žaisti futbolą, o ne kurti dramatiškas schemas, kaip persikelti kitur.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
