Tyrimas: pavojingiausios žiemos olimpinių žaidynių sporto šakos
Laisvasis akrobatinis slidinėjimas | Scanpix nuotr.
Remiantis Tarptautinio olimpinio komiteto atliktais tyrimais, per paskutiniąsias dvejas žiemos olimpines žaidynes vienas iš dešimties atletų patirdavo traumas, o kai kurios sporto šakos išsiskirdavo savo traumų skaičiumi.
Pavyzdžiui beveik pusę sportininkų, kurie Sočio olimpinėse žaidynėse varžėsi laisvojo akrobatinio slidinėjimo rungtyje turėjo mažesnių ar didesnių traumų.
Britanijos sporto medicinos žurnale skelbiami tyrimai po kiekvienų olimpinių žaidynių. Tyrėjai prašė visų šalių nacionalinių komandų medikų pranešti apie sportininkų traumas ir užpildyti specialias anketas. Tai leido sužinoti apie kiekvieną traumą, kuri buvo pakankamai rimta, kad reikėtų bent jau menkiausio gydymo. Traumos buvo registruojamos tiek varžybų metu, tiek ir treniruočių procese.
Pateikiame „GlobalNews“ straipsnį apie tai, ką mes sužinojome iš specialaus Didžiosios Britanijos sporto medicinos žurnale paskelbto tyrimo.
1. Žiemos olimpinės žaidynės yra kur kas pavojingesnės negu vasaros.
„Vienas ryškiausių dalykų yra tai, kad mes matome didžiulį traumų rimtumo skirtumą tarp vasaros ir žiemos olimpinių žaidynių“, - sakė Kalgario sporto medicinos specialistas ir vienas iš tyrėjų daktaras Willemas Meeuwisse'as.
O priežastis yra labai paprasta: žiemos sporto rungtys būna greitesnės, o sportininkams tenka kur kas daugiau skraidyti ore. Dėl didesnio greičio sportininkai patiria ir sunkesnius sužalojimus.
Dvylika procentų Sočyje dalyvavusių atletų pranešė apie bent vieną traumą, o prieš aštuonerius metus vykusioje Vankuverio olimpiadoje šis skaičius siekė vienuolika. Nors tai nėra daug didesnis skaičius už vasaros žaidynėse patirtas traumas (Rio de Žaneire - 8%, o Londone - 11%), tačiau žiemos olimpiadoje sportininkai turėjo kur kas rimtesnius sužalojimus.
„Jeigu reikėtų lyginti sužalojimus, tai lūžius žiemą prilygintume mėlynėms ar sumušimams vasarą arba raiščių plyšimus (žiemą) prieš raiščių patempimą (vasarą)“, - kalbėjo W.Meeuwisse'as.
2. Laisvoji akrobatika (angl. „freestyle skiing“) ir snieglenčių sportas yra pavojingiausios sporto šakos
Daugiausiai atletų susižeidžia per laisvąjį akrobatinį slidinėjimą ar įvairias snieglenčių varžybas. Sočio olimpiadoje apie traumas pranešė beveik pusę laisvojo akrobatinio slidinėjimo ir 37 procentai akrobatinio nusileidimo snieglente rungties dalyvių.
Bobslėjus taip pat yra vienas iš pavojingesnių sportų. Tiek Sočio, tiek Vankuverio žiemos olimpiadose apie traumas pranešė apie 18 procentų dalyvių.
Vankuverio olimpiada taip pat apšlakstyta ir krauju: rogučių sporto dalyvis gruzinas Nodaras Kumaritashvili nesėkmingai atliko paskutinį treniruotės nusileidimą ir patyrė mirtinus sužalojimus. Visgi šiame sporte apie traumas praneša vos 2 procentai dalyvių.
3. Oras daro didžiulį poveikį
„Paskutinės dvi žiemos olimpinės žaidynės buvo santykinai šiltos“, - sakė W.Meeuwisse'as.
Jis mano, kad oro sąlygos daro didžiulį poveikį sužalojimų skaičiui, ypač tokiose sporto šakose kaip kalnų slidinėjimas ar akrobatinis nusileidimas su snieglente.
Tai nėra tik W.Meeuwisse'o nuomonė: daktaras aiškina, kad lyginant olimpiadas, traumų svyravimai labai priklauso nuo to, koks oras buvo tų varžybų dieną.
Pavyzdžiui aukščiausio lygio kalnų slidinėjimo varžybose yra kruopščiai sutvarkoma trasa, o paviršius būna itin kietas lyg ledas. Jeigu nėra pakankamai šalta ir sniegas yra minkštas, dalyvis gali turėti problemų.
Sočio olimpiadoje dalyvavę sportininkai dažnai skundėsi dėl labai blogos trasų būklės. Vienas iš sniglenčių sporto medalininkų trasą pavadino „šiek tiek pavojinga“ ir teigė, kad tai lėmė kritimą.
Visgi Pjongčango olimpiados dalyviai gali džiaugtis: čia yra šalta ir tai turėtų būti šalčiausios olimpinės žaidynės nuo 1994 metų.
4. Trasų išdėstymas taip pat svarbu
W.Meeuwisse'as taip pat mano, kad išdėstymas trasose, ypatingai naujose sporto šakose, taip pat įtakoja sužalojimų skaičių. Sočio olimpiadoje atsiradusioje „slopestyle“ (liet. akrobatinis nusileidimas“) rungtyje, kurioje sportininkai atlieka triukus šuolių ir nusileidimo metu, buvo koreguotos nusileidimo zonos.
„Ką mes išmokome yra tai, kad yra didžiuliai skirtumai vyrams ir moterims, nes jų greičiai yra labai skirtingi, todėl turėjo keistis nusileidimo zonos“, - sakė W.Meeuwisse'as.
„Norėdami saugiai užbaigti rungtį, jie turi nusileisti stačiausioje kalno dalyje. Labai svarbu žinoti, kur sportininkai nusileis, nes jeigu tai padarys ant plokščio paviršiaus, traumų rizika yra kur kas didesnė.
Pusę moterų, kurios dalyvavo Sočio olimpiadoje „slopestyle“ rungtyje patyrė traumas, tuo tarpų vyrų - tik 17 proc. Trasos plius oro sąlygos gali būti viena iš priežasčių kodėl.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
