„Barcelona“ stojo į šaltąjį karą prieš „Real“. Kur dingo klubo akademijos auklėtiniai?
Rungtynių akimirka | Scanpix nuotr.
2012 metų lapkričio 25 d. Ispanijos „La Ligos“ rungtynėse tarp „Barcelona“ ir „Levante“ ekipų įvyko įdomus atvejis: futbolo aikštėje visą valandą žaidė 11 „Barcelona“ futbolo akademijos auklėtinių. Dabar klubas muša žaidėjų perėjimų rekordus. Kodėl katalonai įsitraukė į „ginkluotės“ lenktynes su Madrido „Real“ ar PSG? Tai ir bandysime sužinoti šiame straipsnyje.
Vadovaujant Pepui Guardiolai ir Tito Vilanovai, klubo vadovybė su mielu noru leido savo akademijos auklėtiniams rungtyniauti pagrindinėje sudėtyje, o kalbėti apie „La Masia“ talentus buvo itin populiaru. Buvęs „Barcelona“ prezidentas Joanas Laporta sakė: „Mes auklėjame būsimus „auksinių kamuolių“ savininkus, o „Real“ juos perka“. Katalonijos sporto žurnalistai iškart pasigriebė šią idėją, atsirado posakis „cantera contra cartera“ – jaunimo akademija prieš piniginę, ir tai buvo aliuzija į „Real“ prezidento Florentino Perezo vykdomą klubo politiką.
Tačiau nuo 2013/14 metų sezono pasimatė pirmi regreso požymiai. Akademijos auklėtinių indėlis į „Barcelona“ pergalių skaičių vis mažėjo – šie žaidėjai baigė karjeras, paliko komandą arba tiesiog atsidurė šešėlyje. Klubas per du žaidėjų perėjimų langus išleido apie 170 mln. eurų Neymarui ir Luisui Suarezui įsigyti, aplink kuriuos būsimieji klubo treneriai pradėjo statyti visą komandos žaidimą. Ousmane‘o Dembele ir Philippe Coutinho pirkimas (225 mln. eurų už juos abu) bei potencialus Antoine Griezmanno perėjimas parodo, kad „Barcelona“ pradėjo laikytis pirkimo, o ne žaidėjų auginimo tendencijos, akademijos auklėtiniai tapo antraplaniais futbolininkais.
Už naujus klubo politikos veiksmus ne per seniausiai teko atsiskaityti pirmą sezoną treniruojančiam „Barcelona“ treneriui Ernesto Valverde.
„Nepamirškite, kad klubui labai pasisekė dėl savo akademijos auklėtinių, pavyzdžiui dėl Xavi ir Andreso Iniestos. Kartais pro akademijos vartus išeina daugiau žaidėjų, kartais mažiau“, - pasakojo strategas.
Toks E.Valverde pasakymas yra labai paplitęs tarp ekspertų. Kodėl „Barcelona“ prieš penkis metus galėjo remtis „La Masia“ auklėtiniais, o dabar turi statyti savo žaidimą aplink legionierius? Nederlingi metai? O gal tai yra tiesiog per prastas paaiškinimas?
Dabar galime pasižiūrėti į vienuolikos „canterano“ („Barcelona“ akademijos auklėtiniai, aut. past.) sudėtį, kuri 2012 metais dalyvavo dvikovoje prieš „Levante“.
Išskirtinės kartos žaidėjus skyrė gan didelis metų skirtumas. Tuo metu jauniausiam žaidėjui Martinui Montoyai buvo 21 metai, o komandos kapitonui Carlesui Puyoliui - 34 metai. Xavi pagrindinėje „Barcelona“ sudėtyje debiutavo 1999 metais, Jordi Albai tai buvo išvis pirmasis sezonas komandoje.
Apie legendinius 1992 metų „Manchester United“ akademijos auklėtinius nufilmuotas visas filmas. Davidas Beckhamas, Nikki Buttas, Ryanas Giggsas, Paulas Scholesas ir broliai Gary ir Philas Neville‘ai. Visi jie vienu metu pradėjo savo kelią pagrindinėje sudėtyje, amžiaus skirtumas tarp jų buvo daugiausia porą metų. „Barcelona“ sudėtyje taip pat buvo Lionelis Messi, Gerardas Pique ir Cescas Fabregasas. Bet net iš šio trejeto kiekvienas į komandą pateko ne tuo pačiu metu. G.Pique spėjo pažaisti „Manchester United“, o C.Fabregasas jau ilgą laiką rungtyniavo Londono „Arsenal“ klube.
Xavi, C.Puyolis, A.Iniesta ir Victoras Valdesas debiutavo pagrindinėje komandoje Louiso van Gaalo dėka. Vienas iš kontraversiškiausių šiuolaikinių trenerių visada mėgo dirbti su jaunais žaidėjais. Jauni futbolininkai greičiau suprasdavo olando idėjas ir pripažindavo jo autoritetą. L.van Gaalo laikotarpį Rivaldo ir Juanas Riquelme prisimena su liūdesiu, bet jaunimas labai šiltai atsiliepia apie savo buvusį trenerį.
Xavi: „Po dviejų treniruočių, kai jis mums vadovavo, aš pagalvojau: „Kas tai per idiotas?“. Po savaitės aš supratau, kad jis teisus“.
C.Puyolis: „Tai nuostabus profesionalas ir labai reiklus specialistas. Jeigu ne jis, aš galėjau visai nepatekti į pirmąją „Barcelona“ komandą, amžinai būsiu jam dėkingas“.
V.Valdesas: „Jis man kaip tėvas. Nenoriu prisiminti blogų akimirkų „Manchester United“ klube. Jis yra geriausias. Mes vis dar esame geri draugai“.
A.Iniesta: „Taip. Jis iš kiekvieno reikalauja pagarbos, bet kalbant atvirai, jis padarė didelę įtaką mano gyvenimui. Jeigu jis ir buvo susirūpinęs dėl kažko, tai galima buvo nuspėti, kad rūpinosi akademijos jaunimu. Jis visada mus palaikė“.
Panašiai apie L.van Gaalą kalbėjo ir kiti „La Masia“ akademijos auklėtiniai, kurie spėjo pažaisti pagrindinėje komandoje, bet netapo „auksine“ karta: Gabri, Olegueras, Sergio Garcia, Fernando Navarro, Thiago Motta ir kiti.
G.Pique, Sergio Busquetsas ir Pedro tapo pagrindiniais komandos žaidėjais vadovaujant P.Guardiolai. Formaliai Pedro debiutavo prie ankstesnio trenerio – Franko Rijkaardo, bet tik prie P.Guardiolos ispanas galutinai išlipo iš komandos dublerio vaidmens. Nieko keisto, nes P.Guardiola treniravo Pedro dar antrojoje katalonų komandoje.
Apie S.Busquetsą ir Pedro niekas ir niekada nekalbėjo taip, kaip apie pagrindines „La Masia“ žvaigždes. Būsimas trenerių ir sirgalių numylėtinis pirmajame sezone „Barcelona“ klube buvo labai kritikuojamas žiniasklaidos. Buvo kalbama, kad jis gavo vietą pagrindinėje komandoje savo tėvo Carleso Busquetso dėka, kuris tuo metu dirbo klubo struktūroje. O Pedro buvo tokiame pačiame lygyje, kaip ir Cristianas Tello bei Isaacas Cuenca, kurie šiuo metu yra dingę iš sirgalių radaro.
Kai L.van Gaalas atvyko į Barseloną, jis paskyrė komandos kapitonu ne daugiausiai patirties turintį žaidėją, o 27 metų P.Guardiolą.
„Jis suprasdavo futbolą taip pat, kaip ir aš, bet palyginus su manimi, jis buvo aikštėje“, - pasakojo olandas.
P.Guardiola pastebėjo Pedro ir S.Busquetse tą patį, ką V.Valdese, A.Iniestoje, C.Puyolyje ir Xavi pastebėjo L.van Gaalas. Jis pastebėjo ne tik žaidėjo talentą, bet ir darbštumą bei supratimą. G.Pique buvo išskirtinis atvejis, jis atidarė duris tiems, kas grįžo iš kitų klubų atgal į „Barcelona“, klubas tuo metu išpirkinėjo savo žaidėjus atgal į savo gretas. Ar galima pasakyti, kad tuo metu „La Masia“ dirbo nepriekaištingai? Ne, kitaip C.Fabregasas būtų perėjęs į pagrindinę komandą, o ne persikėlęs į „Arsenal“ ekipą, G.Pique būtų debiutavęs 2004-aisiais, J.Alba - 2005 metais.
L.Messi buvo toks pastebimas, kad gautų progą pasirodyti bet kokiam treneriui, tad M.Montoya atsirado tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Rungtynėse prieš „Levante“ jis pakeitė traumuotą Dani Alvesą, tačiau pagrindinės komandos žaidėju netapo.
Atsirado tokia tendencija, kad pradedant nuo 2008/2009 metų sezono akademijos auklėtiniai patekdavo į pagrindinę komandą ne iš antrosios komandos, o persikeliant iš kito klubo. Pradedant nuo Xavi debiuto, „Barcelona“ treniravo dešimt skirtingų trenerių, bet su antrosios komandos žaidėjais aktyviai dirbo tik P.Guardiola ir L.van Gaalas. Kodėl taip nutiko?
Pirmoji priežastis – trenerių ryžtas. „Ajax“, Alkmaaro „AZ“, Miuncheno „Bayern“, „Manchester United“ – L.van Gaalas visur dirbo su jaunimu ir tokiu būdu vertė jaunus futbolininku pasaulinio masto žaidėjais. P.Guardiola perėmė savo mokytojo būdą, jis dirbo su žaidėjais, kuriais galėjo pasitikėti ir su kuriais dirbo prieš tai (S.Busquetsas ir Pedro).
Antroji priežastis – darbas be spaudimo geriems rezultatams. 2002/2003 metais L.van Gaalas galėjo įvesti į komandą 18 metų A.Iniestą ir paversti rezervinį vartininką V.Valdesą pagrindiniu, nes „Barcelona“ paskutinius porą metų vos pajėgdavo papulti į Čempionų lygą. P.Guardiola dirbo po dviejų nesėkmingų F.Rijkaardo sezonų, niekas iš naujo ir jauno specialisto nesitikėjo pergalės Čempionų lygoje.
Kuo didesni reikalavimai, tuo sunkiau rizikuoti treniruojant komandą. Šiuo metu „Barcelona“ turi tokias dideles ambicijas, apie kurias 2008 arba 2002 metais niekas net negalėjo svajoti. Super talentingam L.Messi reikėjo laukti ištisus metus, kol jam buvo leista žaisti pagrindinėje komandos sudėtyje, nes tuo metu F.Rijkaardo vadovaujama komanda po ilgo laiko pateko tarp stipriausių Europos klubų.
Kuo ilgiau ir daugiau P.Guardiola dirbo, tuo mažiau dėmesio jis skyrė „canterai“, nes pergalės tapo prabanga ir specialistas turėjo rodyti aukštus rezultatus. 1992 metų „Manchester United“ karta irgi atsirado tuo metu, kai „raudonieji velniai“ aštuntame dešimtmetyje rodė prastus rezultatus ir kovojo lentelės viduryje. Tada Anglijos klubo vadovybė parodė tvirtą kantrybę, nors A.Fergusono atsistatydinimo reikalavo tiek sirgaliai, tiek žiniasklaida.
„Barcelona“ modelis visą laiką veikė vienodai. Klubas nuolat pirkdavo aukščiausios klasės žaidėjus. Tačiau tuo pačiu metu mes bandome žiūrėti ir į akademiją. Mes norime gauti žaidėjus, bet turime atsižvelgti į jų žaidimo stilių bei lygį“, - pasakojo E.Valverde.
Visiškai teisingai pasakyta. Kai visi plojo nuostabiai „La Masia“ akademijai šio dešimtmečio pradžioje, turbūt pamiršo Johano Cruyffo rekordinį įsigijimą 1973 metais, rekordinius 5 mln. svarų už Diego Maradoną 1982 metais bei 19,5 mln. už nuostabųjį Ronaldo 1996 metais.
Į XXI amžių „Real“ žengė būdami stipriausiu Europos klubu ir vienintelis būdas išlaikyti tempą buvo brangių žaidėjų įsigijimas už milžiniškas sumas. Ilgą laiką komandoje žaidę auklėtiniai į klubą pateko prieš pinigų ir perėjimų revoliuciją. Tačiau po jos akademijos žaidėjai negaudavo galimybių pasirodyti ir keliavo tiesiai į kitas komandas.
Praėjus 15 metų „Barcelona“ atsidūrė tokioje pat situacijoje, kaip ir amžini varžovai. Neymaras, L.Suarezas, O.Dembele ir P.Coutinho – tai naujos „raketos“ ginkluočių lenktynėse, kurias paskelbė F.Perezas, abu kartus žengęs prie Madrido klubo vairo.
Dabartiniams prezidentams ir treneriams atsisakyti šios tendencijos yra per sunku. Dabar dvikovas tarp „Real“ ir „Barcelona“ stebi visas pasaulis, futbole milžiniškos pinigų sumos ir greiti rezultatai sprendžia viską, tad nėra laiko laukti. Dabartiniame „Manchester United“ klube A.Fergusonas greičiausiai neišgyventų tokio sezono, kuris buvo 1989 metais. Jam tikrai būtų sunku duoti tiek žaidybinio laiko D.Beckhamui, P.Scholesui bei kitiems.
„La Masia“ nepradėjo dirbti prastai. Tiesiog atsirado didesnis tarpas tarp akademijos ir pagrindinės komandos. Kažkada tokių sunkumų turėjo ir „Real“, kai sustojo progresas tarp „La Fabrica“ ir pirmosios klubo komandos. Nėra trenerių, kurie yra pasiruošę rizikuoti savo darbo vieta dėl jaunimo vystymosi. Dabartiniai futbolo mastai neduoda tiek laiko specialistams, kad jie galėtų dirbti dar ir žiūrėdami į ateitį.
Dabartinėje situacijoje neįmanoma įsivaizduoti 11 akademijos auklėtinių pirmosios komandos rungtynėse. Tačiau įmanoma įsivaizduoti komandą, kurioje visi 11 žaidėjų neturi nieko bendro su „La Masia“, tam tereikia, kad susirgtų L.Messi.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
